- Tipas
- Simbolis
- Sritis
- Amžina žaluma, žiema, miškas, Eglė žalčių karalienė, virsmas, namų ir girios riba
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
eglaitė, žalia eglė, Eglė žalčių karalienė, žiemos medis
Ką reiškia eglė?
Eglė yra visžalis medis, todėl Lietuviškoje simbolikoje ji natūraliai siejasi su žiema, gyvybės išlikimu ir tamsaus metų laiko žaluma. Ji stovi miške tada, kai dauguma lapuočių medžių netenka lapų.
Tautosakoje eglės simboliką labai sustiprina pasaka apie Eglę žalčių karalienę. Čia Eglė yra ir moters vardas, ir medis, ir virsmo ženklas.
Eglė žalčių karalienė ir virsmas
Pasakoje Eglė susiduria su žalčio pasauliu, išteka už Žilvino ir galiausiai patiria tragišką šeimos skilimą. Kai broliai nužudo Žilviną, Eglė savo vaikus paverčia medžiais, o pati virsta egle: pasak žinomiausio varianto, sūnūs tampa ąžuolu, uosiu ir beržu, o duktė, išdavusi tėvo vardą, – visada drebančia drebule. Tai vienas ryškiausių Lietuvių tautosakos žmogaus virtimo Gamta vaizdinių.
Todėl eglė nėra vien Kalėdų medis. Ji gali reikšti moters likimą, šeimos ryšį, negrįžtamą virsmą, jūros ir miško pasaulių įtampą.
Žiema, miškas ir amžina žaluma
Eglės žaluma žiemą leidžia ją sieti su gyvybės tęstinumu. Kai metų laikas tamsus, eglė išlieka žalia ir tampa vilties bei ištvermės ženklu.
Ši prasmė vėliau lengvai susilieja su Kalėdų egle. Tačiau Lietuviškame kontekste verta išlaikyti ir senesnį miško bei pasakos sluoksnį.
Kaip eglę skaityti šiandien?
Šiandien eglė turi kelis sluoksnius: žiemos šventės medis, Lietuviško miško medis, pasakos moters vardas ir virsmo simbolis. Visi jie gali būti teisėtai aptariami, jei nesuplakami į vieną paprastą reikšmę.
Geriausias eglės aiškinimas jungia Kalėdas, žalčius, Eglės pasaką ir visžalės gyvybės idėją.
