Šermukšnis: reikšmė lietuvių mitologijoje

Ką reiškia šermukšnis?

Šermukšnis lietuvių tautosakoje yra apsaugos medis. Jis saugo žmones, gyvulius ir sodybą nuo raganų, laumių, velnio ir kitų piktų mitinių būtybių. Tai vienas svarbiausių liaudies apsaugos augalų.

Šermukšnio reikšmė siejama su jo prigimtimi: tai dažnas, gerai matomas medis su ryškiai raudonomis uogų kekėmis ir savitu, iš devynių lapelių sudarytu lapu. Raudona spalva, kartumas ir mitiškai reikšmingas skaičius padeda jam tapti gynybos ženklu.

Senuose lietuvių tikėjimų aprašymuose po švento medžio ąžuolo šermukšnis neretai įvardijamas antruoju. Jo malkos laikytos tinkamomis apeiginei ugniai, todėl medis priklauso ir šventųjų, gerbiamų augalų ratui.

Apsauga nuo raganų per Jonines

Ryškiausias šermukšnio apsaugos paprotys siejamas su Joninėmis. Joninių išvakarėse šermukšnio šakelėmis apkaišomos tvarto durys ir vartai, kad ten neįlįstų raganos ir nepakenktų gyvuliams.

Apsaugos mechanizmas aiškinamas šermukšnio lapu. Lapas sudėtas iš daugelio - dažniausiai devynių - ilgų lapelių, o ragana, prieš įeidama, esą turi suskaičiuoti visus lapelius. Sakoma, kad kol ji suskaičiuos, jau gaidys užgiedos, ir naktinė galia turės pasitraukti.

Taip šermukšnis veikia kaip riba: jis neleidžia piktai būtybei peržengti slenksčio, kol nesibaigia jos veikimo laikas. Tikėta, kad ir kitos velnio aplinkos būtybės vengia šermukšnio.

Šermukšnis ir laumės

Šermukšnis saugo ir nuo laumių. Vasaros naktigonėje, kai arkliai ganomi nakčia, prie arklio nugaros pririšdavo šermukšnio šakelę - tikėta, kad tada laumė jo nenujos ir neišvargins.

Šis paprotys priklauso platesniam tikėjimui, kad laumės naktį pasiima arklius, juos jodinėja ir grąžina iškamuotus. Šermukšnio šakelė čia veikia kaip apsauga, neleidžianti laumei prisiliesti prie gyvulio.

Panašiai šermukšnis padeda ir ūkyje: jo šakelių prikaišiojama rūtų darželyje, kad išvarytų kurmius, o žvejys įpina šakelių į tinklą, kad neliktų be laimikio. Visur jis veikia kaip pagalbos ir saugos medis.

Šermukšnis ir velnias

Su šermukšniu susijęs ir žinomas tikėjimas apie velnią. Šermukšnine lazda esą galima nesunkiai atsiginti nuo velnio, tačiau reikia mokėti tai daryti - mušti nelyginiu skaičiumi, sakant viens, viens, viens, nes poriniai smūgiai velniui teikia stiprybės.

Pasakojama, kad gavęs vieną smūgį velnias prašo pridėti antrą, todėl reikia skubiai suduoti trečią. Apsibrėžus šermukšnine lazda ratą, jokios pragaro galybės nebebaisios; per Jonines laukiant paparčio žiedo būtent taip ir reikią pasisaugoti, kad piktosios būtybės neperžengtų ribos.

Garsus ir posakis, kad velnias labai nemėgsta šermukšnio - jis net negali ištarti medžio vardo, ir vietoj šermukšnis jam teišeina mukšnis. Tai pabrėžia, kad pats šermukšnio vardas turi apsauginę galią.

Sodybos sargas ir paguodos medis

Šermukšnis dažnai būdavo sodinamas prie sodybos vartų - tarsi sargas nuo visų blogybių. Pradedant trobos statybą jis būdavo naudojamas laiminamojoje apeigoje, kad būsimą šeimą saugotų nuo bėdų.

Šermukšnis turi ir guodžiamąją, paguodos prasmę. Dieveniškių apylinkėse užrašytas prosenoviškas paprotys: žmogus išsirinkdavo miške medį, dažniausiai šermukšnį, jį prižiūrėdavo ir lankydavo, o ištikus negandai eidavo prie jo paguodos ieškoti. Dėl tokios pasaulėjautos šermukšnis vadinamas lietuvio paguodos medžiu.

Sakmėse teigta, kad šermukšnyje gyvenančios kalvių dvasios, o pats medis siejamas su dangiškaisiais dievais ir pasaulio kūrėjais. Būtent todėl jo bijo požemio ir vandenų dievybės - chtoniškieji gaivalai.

Raudonos uogos ir mitinis skaičius

Apsauginę šermukšnio galią stiprina jo raudonos uogos ir ypatingas lapas. Ryškiai raudona uogų spalva liaudies vaizdijime artima ugniai ir gyvybei - spalvai, kuri tradiciškai sauganti nuo blogio.

Mitiškai reikšmingas ir lapo sandas. Sudėtinis šermukšnio lapas paprastai turi devynis lapelius, o skaičius devyni lietuvių tautosakoje laikomas stipriu, magišką galią turinčiu skaičiumi. Todėl raganai tenka skaičiuoti būtent daugybę lapelių, o pats medis tampa dar galingesnis.

Šis derinys - raudona spalva, kartumas, devyni lapeliai - paaiškina, kodėl šermukšnis suvoktas kaip ypač patikima apsauga, o ne tik gražus pamiškės medelis.

Kaip šermukšnį skaityti šiandien?

Šiandien šermukšnis dažniausiai žinomas kaip dekoratyvus ir vaistinis medis: jo uogos vertinamos dėl vitaminų, naudojamos gėrimams ir kepiniams, jis sodinamas darželiuose ir prie sodybų. Tautosakos puslapyje verta išlaikyti senesnį sluoksnį - apsaugą nuo raganų, laumių ir velnio.

Tačiau būtina atskirti lietuviškus tikėjimus nuo užsienio paralelių. Šermukšnio magiškomis galiomis tikėta ir skandinavų bei keltų druidų kraštuose, tačiau tai atskiros tradicijos. Lietuvoje šermukšnis pirmiausia yra sodybos sargas, apsaugos ir paguodos medis - su juo geriausia jungti raganos, laumės, Joninių ir sodybos ribos temas.