- Tipas
- Simbolis
- Sritis
- Laumės, medžių anomalijos, amalas, gydymas, apsauga, ribinis augimas, liaudies tikėjimai
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
laumės šluota, raganos šluota, amalas, medžio amalas, keistas medžio augimas
Kas yra laumės šluota ir amalas?
Laumės šluota vadinamas neįprastas tankių šakelių darinys medyje, primenantis šluotą. Amalas yra augalas, augantis ant medžių šakų. Abu vaizdiniai išsiskiria tuo, kad medyje atrodo kaip kažkas papildomo, keisto arba ribinio.
Dėl tokio neįprastumo jie lengvai patenka į liaudies vaizduotę. Kai Gamtoje atsiranda nepaaiškinama forma, ji gali būti siejama su laumėmis, raganomis, gydymu, apsauga ar pavojinga galia.
Laumės, raganos ir keistas augimas
Pavadinimai laumės šluota ar raganos šluota rodo, kad medžio anomalija buvo suprantama ne tik botaniškai. Ji atrodė kaip mitinės būtybės paliktas ženklas arba įrankis.
Tokie pavadinimai nereiškia, kad egzistavo vienas aiškus senovinis kultas. Jie rodo gyvą folklorinį būdą aiškinti keistą Gamtos formą per pažįstamus mitinius vardus.
Amalas, apsauga ir gydymas
Amalas daugelyje Europos tradicijų siejamas su gydymu, apsauga ir ypatingu augimu ant medžio. Lietuviškame kontekste jis suprantamas atsargiai: kaip liaudies medicinos ir tikėjimų augalas, o ne kaip vienareikšmis pagoniškas simbolis.
Jo ribinė padėtis svarbi: amalas auga medyje, bet nėra pats medis, žaliuoja ir žiemą, neturi šaknų žemėje. Liaudies medicinoje ir tikėjimuose amalas naudotas gydymui ir apsaugai – laikytas saugančiu nuo žaibo, ligų ir piktų jėgų. Tokia tarpinė, „nei medis, nei ne medis“ padėtis leidžia kalbėti apie neįprastą, apsauginę ar pavojingą galią.
Kaip šį simbolį skaityti šiandien?
Laumės šluota ir amalas rodo, kaip neįprastas augalo augimas gali paskatinti tautosakinius aiškinimus. Tai skirtingi Gamtos reiškiniai, nors abu pastebimi medžių šakose.
Geriausia šį simbolį aiškinti per medį, laumes, raganų vaizdinius, liaudies mediciną ir ribinį augimą. Tada jis tampa atsargiai pagrįstu, bet įdomiu tautosakos ženklu.
