- Vieta
- Turgeliai, Šalčininkų rajono savivaldybė
- Regionas
- Vilniaus kraštas
- Tipas
- veikianti istorizmo laikotarpio mūrinė katalikų bažnyčia su neobaroko ir neoklasicizmo bruožais bei išlikusia sienų tapyba
- Adresas
- Bažnyčios a. 2, LT-17285 Turgeliai, Šalčininkų r.
- Koordinatės
- 54.45515, 25.50831
- Kiek skirti laiko
- 30-50 min. šventoriui, architektūrai ir interjerui, jei bažnyčia atvira; per Mišias planuokite pagal liturgiją
- Geriausias metas
- sekmadienį, suderinus su 9 val. Mišiomis arba oficialiai nurodytu 11.45-13.45 val. atvėrimu; rugpjūčio 15 d. Žolinės atlaidai yra prasmingi, bet judrūs
Turgelių bažnyčia, Turgelių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Turgeliai Church of the Assumption
Dabartinė bažnyčia sudėta iš 1837 ir 1897-1909 m. etapų
VLE Turgelių pirmąją medinę bažnyčią datuoja 1500 m., o Šalčininkų rajono paveldo aprašai - 1511 m. Abu šaltiniai rodo ankstyvą XVI a. pradžios parapijos tradiciją, tačiau vienos tikslios pirmojo pastato datos be papildomo archyvinio pagrindimo pasirinkti nereikėtų. Medinė šventovė sudegė, o 1722 m. buvo atstatyta.
Naujos mūrinės bažnyčios sumanymą rėmė kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis, Paulavos Respublikos kūrėjas ir Turgelių klebonas 1798-1824 m. Viešuose aprašuose nurodoma, kad jis skyrė lėšų statybai, bet politiniai ir finansiniai pokyčiai ją nutolino. Dabartinės mūrinės šventovės branduolys pastatytas 1836-1837 m., jau po Bžostovskio mirties.
XIX a. pabaigoje pastatas parapijai tapo per mažas. 1896-1897 m. parengtas Aleksejaus Polozovo projektas, o pagrindiniai plėtros darbai vyko 1900-1909 m.; dėl to VLE ir kai kurie paveldo sąrašai visą matomą bažnyčią datuoja 1897-1909 m. Tiksliausia šias datas skaityti kaip projekto ir statybos intervalą, išsaugojusį dalį 1837 m. mūro.
Polozovo neobaroko apvalkalas ir iš toli matomi bokštai
Vilniaus gubernijos architektas Aleksejus Polozovas senąją bažnyčią pavertė trinave ir gerokai didesne šventove. Išsaugojęs didelę ankstesnių sienų dalį, jis pristatė šonines navas, apsidę, prieangį ir du fasado bokštus. 1930 m. bažnyčią konsekravo Vilniaus arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis.
Iš miestelio aikštės pirmiausia matomas simetriškas raudonų plytų fasadas. Jį skaido aukšti arkiniai langai, piliastrai, skulptūroms skirtos nišos ir centrinis frontonas su laikrodžiu, o kampuose kyla du bokštai su kryžiais. Mūre raudonos plytos derinamos su tamsia akmens skalda, todėl sienų paviršius ypač išraiškingas šoniniuose fasaduose.
Bažnyčia stovi Tabariškių, Akmenynės, Rudaminos ir Jašiūnų kelių sankryžos aplinkoje. 2026 m. savivaldybės bendrojo plano medžiagoje jos bokštai išskirti kaip Turgelių silueto dominantė, matoma nuo pietų kelio maždaug už 3-3,5 km. Geriausią viso tūrio vaizdą kartais riboja šventoriaus medžiai, todėl verta apeiti akmenų ir mūro tvorą.
1928-1930 m. sienų tapyba apima ne vien presbiteriją
Baigus pagrindinę architektūros plėtrą, 1928-1930 m. interjerą papildė plati sienų tapybos programa. Šalčininkų rajono paveldo medžiagoje jos autoriais įvardijami Valdemaras Kačinskis ir Skvarčinskis, o dekoravimo darbai siejami su Konstantinu Čarneckiu. Šių vardų rašyba skirtinguose lenkų ir lietuvių tekstuose įvairuoja.
Kompozicijų reikia ieškoti skliautuose, virš vargonų choro, vidurinėje navoje virš piliorių, šoninėse navose ir presbiterijoje. Tai vientisas erdvės pasakojimas, ne vien vienas paveikslas virš altoriaus. Šviesai kintant, aukščiau esančios scenos gali būti sunkiau įžiūrimos, todėl žiūronėlis ar priartinimas telefone padeda pamatyti detales nefotografuojant su blykste.
Iki šiol išliko ankstyvojo XX a. įrangos, neoklasicistiniai šoniniai altoriai, augaliniais motyvais puošta presbiterijos siena, kukliai dekoruoti vargonai su angelo figūra ir raižyta medinė sakykla. KVR taip pat fiksuoja atskiras bažnyčios dailės vertybes. Ne visi kūriniai visada būna toje pačioje vietoje, nes dalis gali būti restauruojama ar saugoma.
Bžostovskis, Paulava ir gyva Žolinės tradicija
Povilo Ksavero Bžostovskio ryšį su bažnyčia reikia atskirti nuo jo garsesnės Paulavos veiklos. 1767 m. jis įsigijo Merkinės dvarelį, 1769 m. pradėjo valstiečių savivaldos reformą, o Turgelių klebonu tapo tik 1798 m. Taigi teiginys, kad nuo 1767 m. jis vadovavo parapijai, supainioja dvaro įsigijimą su klebonavimo pradžia.
Turgelių parapija veikė kaip religinis ir švietimo centras: XVIII a. minima parapinė mokykla, o miestelio aplinkoje susitiko lietuvių, lenkų ir baltarusių kultūrinės patirtys. Šiandien oficialiame arkivyskupijos puslapyje visos reguliarios Mišios nurodytos lenkų kalba, todėl lankytojui verta gerbti gyvą vietos kalbinę tradiciją.
Bažnyčios titulinė šventė yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų, Lietuvoje minima per Žolinę rugpjūčio 15 d. Savivaldybė Turgeliuose fiksuoja atlaidų, koncertų ir bendruomenės šventės tęstinumą. Tai prasmingas laikas atvykti dėl gyvos tradicijos, bet ne tinkamiausia diena tyliai architektūros apžiūrai.
Mišios lenkų kalba, sekmadienio atvėrimas ir adreso skirtumas
2026-07-27 Vilniaus arkivyskupija skelbė Mišias pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17 val., antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį 9 val., sekmadienį 9 val. Visos pažymėtos PL, tai yra lenkų kalba. Tvarkaraščiai per šventes ir kunigų pasikeitimus gali kisti, todėl prieš kelionę tikrinkite oficialų puslapį.
Arkivyskupijos puslapyje atskirai nurodyta, kad bažnyčia atverta sekmadienį 11.45-13.45 val., o kunigas budi pirmadienį-šeštadienį 10-12 val. ir sekmadienį 8-11 val. Atskiras turistinis bilietas neskelbiamas. Ne pamaldų ir oficialaus atvėrimo metu durys gali būti užrakintos; grupinį apsilankymą derinkite telefonu +370 682 51311.
Oficiali arkivyskupija naudoja adresą Bažnyčios a. 2, o dalis žemėlapių ir ankstesnių aprašų - Bažnyčios a. 1. Įėjimo koordinatės 54.4551479, 25.5083104 ir Google vietos kortelė nuveda prie pačios bažnyčios, todėl jos patikimesnės už vien namo numerį. Oficialus bebarjerio patekimo aprašas nepaskelbtas - šventoriaus vartus, slenksčius ir reikalingą pagalbą aptarkite su parapija.
