- Vieta
- Semeliškės, Elektrėnų savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- veikianti 1783-1786 m. statyta medinė katalikų bažnyčia su atskira varpine, barokiniu interjeru ir XV a. varpu
- Adresas
- Užupio g. 22, Semeliškės, Elektrėnų sav.
- Koordinatės
- 54.66650, 24.65206
- Kiek skirti laiko
- 30-50 min. bažnyčiai, varpinei ir šventoriui; 1-2 val., jei apžiūrite senąją Semeliškių dalį
- Geriausias metas
- sekmadienio pamaldų metas interjerui; šviesi diena mediniams fasadams ir atskirai varpinei apžiūrėti
Semeliškių bažnyčia, Šv. Lauryno bažnyčia Semeliškėse, Semeliškių medinė bažnyčia
Medinis ansamblis prie Strėvos
Bažnyčia stovi Užupio g. 22, kairiajame Strėvos krante. Koordinatės 54.6664979, 24.6520586 žymi pagrindinio įėjimo pusę. Šventorių juosia stulpinė tvora su metalinėmis grotelėmis, o greta bažnyčios stovi atskira medinė varpinė.
Tai stačiakampio plano, aukštu dvišlaičiu stogu dengtas liaudiškos sakralinės architektūros pastatas. Pagrindiniame fasade į priekį ištrauktas prienavio ir choro tūris baigiasi trikampiu frontonu, virš stogo kyla du nedideli bokšteliai, o šoninius fasadus ritmiškai skaido aukšti arkiniai langai.
Bažnyčia yra svarbi platesnio miestelio vaizdo dalis. Semeliškių senoji dalis turi saugomą linijinį planą, vingiuojančias gatves ir daug XX a. pirmos pusės medinių namų, todėl šventovę verta aplankyti ne kaip pavienį pastatą, bet kaip istorinio miestelio pasivaikščiojimo centrą.
Nuo Aleksandro fundacijos iki 1783-1786 m. pastato
Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras pirmąją Semeliškių bažnyčią fundavo 1501 arba 1502 m. Ji stovėjo atokiau nuo tuometės gyvenvietės ir dvaro, kairėje Strėvos pusėje. Tai buvo medinė, malksnomis dengta šventovė, o jos išlaikymui skirta žemė.
Per 1655-1661 m. karą bažnyčia sudegė. Parapijos inventoriai mini 1664 m. atstatymą, dar vieną 1699 m. gaisrą ir vėlesnį atnaujinimą. Šios datos rodo ne nenutrūkstamai išlikusį vieną pastatą, bet ilgą medinės statybos tradiciją toje pačioje parapijoje.
Dabartinė bažnyčia pastatyta 1783-1786 m., kai ankstesnė jau buvo prastos būklės. Ant sijos ties navos ir presbiterijos sandūra išlikęs įrašas „AD 1783“. VLE nurodo, kad pastatas buvo pertvarkytas 1912 ir 1953 m., o išsamesnė vietos istorija 1949-1953 m. darbus apibūdina kaip kapitalinį remontą.
Trijų navų vidus ir skirtingų epochų menas
Išorėje santūri bažnyčia viduje atsiveria kaip plati trijų navų erdvė. Vidurinė nava ir presbiterija suvokiamos beveik kaip viena salė, šoninių navų galuose įrengtos zakristijos bei pagalbinės patalpos, o virš jų paliktos atviros galerijos.
Didysis altorius į Semeliškes 1975 m. perkeltas iš Žiežmarių bažnyčios. Jo retabulas yra XVIII a. vidurio baroko kūrinys. Pirmojo tarpsnio nišoje kabo Šv. Roko paveikslas, atkeltas iš 1867 m. caro valdžios uždarytos Barboriškių filijos. VLE jį datuoja XIX a. pradžia, o Elektrėnų savivaldybė - XVIII a. pabaiga, tad tiksliausia kalbėti apie XVIII-XIX a. sandūros atvaizdą.
Šv. Roko paveikslas vietos pamaldumo tradicijoje laikomas stebuklingu, tačiau tai religinis vertinimas, o ne patikrinamas istorinis faktas. Dar viena reta vertybė yra ankstyva ir gana tiksli Trakų Švč. Mergelės Marijos atvaizdo kopija. Bažnyčioje taip pat išliko rokoko formų vargonų prospektas, XVIII a. procesijų altorėlis ir skirtingų amžių medinių skulptūrų rinkinys.
1442 m. Taikos varpas
Atskiroje varpinėje saugomas 1442 m. nulietas varpas yra vienas seniausių Lietuvoje. Kultūros vertybių registre jis įrašytas kodu 10210, o Elektrėnų savivaldybės ir paveldo šaltiniai jį vadina antru pagal senumą šalyje bei vienu iš vos kelių Lietuvoje išlikusių XV a. varpų.
Varpo reikšmę lemia ne vien data. Jo gotikiniame įraše prašoma karaliaus ateiti su taika, todėl literatūroje jis vadinamas Taikos varpu. Toks užrašas leidžia viduramžių liejinį suprasti kaip liturginį instrumentą, bendruomenės signalą ir retą ankstyvosios raštijos ant metalo liudijimą.
Šalia senojo varpo minimas 1779 m. Antano Apanavičiaus lietas varpas ir dar vienas mažesnis varpas. Seniausias instrumentas yra įtrūkęs, todėl lankytojo tikslas neturėtų būti išgirsti jo skambesį. Varpinę apžiūrėkite iš išorės, nebent parapija aiškiai leidžia patekti vidun.
Pamaldos, patekimas ir pagarbus lankymas
Kaišiadorių vyskupija 2026-07-27 skelbė sekmadienio Mišias 10 val. Per Šv. Lauryno ir ypač tradicinius Šv. Roko atlaidus tvarka gali keistis, todėl prieš specialią kelionę tikrinkite oficialų parapijos puslapį.
Semeliškių šventorius lankomas savarankiškai, tačiau galimybė pamatyti bažnyčios vidų priklauso nuo parapijos gyvenimo - durys paprastai atveriamos pamaldoms ir renginiams. Nuolatinė muziejinė ekspozicija čia neveikia, bilietai neparduodami, o norint patekti kitu metu verta iš anksto susitarti su parapija.
Automobilį palikite tik leistinoje vietoje ir neužstatykite šventoriaus vartų. Viduje išjunkite telefono garsą, nelieskite altorių bei paveikslų ir nefotografuokite su blykste. Jei norite pamatyti konkretų meno kūrinį ar varpinės vidų, dėl prieigos iš anksto susisiekite su parapija.
