
- Vieta
- Lazdijų rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- žiedinis pėsčiųjų pažintinis takas per Prelomčiškės kalvas prie Dusios ežero
- Adresas
- Prelomčiškės k., Lazdijų r. sav.
- Koordinatės
- 54.30430, 23.66003
- Kiek skirti laiko
- 1 val. 20 min.-1,5 val.; su sustojimais prie panoramų ir piliakalnio ilgiau
- Geriausias metas
- gegužės vidurys-pabaiga lieknosioms plukėms, birželio pabaiga-liepa spalvingoms pievoms, pavasaris ir ruduo vandens paukščiams
Prelomčiškės pažintinis takas, Pėsčiųjų pažintinis takas Prelomčiškės kalvomis, Hills of Prelomčiškė Walking Trail
Žiedinis takas atskirai nuo piliakalnio aprašo visą kelionę
„Prelomčiškės kalvomis“ yra 3,2 km žiedinis pėsčiųjų maršrutas šiaurės vakarinėje Dusios pakrantėje. Atskira pietinė pradžios ir pabaigos vieta įrengta prie atokvėpio zonos maždaug 1,5 km į pietus nuo Prelomčiškės piliakalnio, todėl takas nėra vien trumpas užlipimas ant piliakalnio.
Patikrintas pietinės prieigos orientyras yra 54.304305, 23.660026. Jis žymi poilsio vietą ir įėjimą į žiedą, ne piliakalnio viršūnę ar visą maršruto teritoriją. Oficialus Saugoma.lt objekto taškas 54.305, 23.657 yra apibendrintas tako orientyras, todėl navigacijai šiame puslapyje naudojamas tikslesnis įėjimo taškas.
Parko informacijoje žiedui nurodoma apie 1 val. 20 min., tačiau panoramoms, augalams ir piliakalniui verta skirti 1,5 val. ar daugiau. 3,2 km atstumas nėra didelis, bet kalvos, nelygi pievos danga ir sustojimai lemia, kad tai nėra greitas pasivaikščiojimas lygiu taku.
Ledyninės kalvos atveria Dzūkų jūros panoramą
Prelomčiškės kalvos yra Barčių kraštovaizdžio draustinyje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba jų reljefą sieja su paskutiniu apledėjimu, o draustinio apraše saugomos ežero terasos, paežerio kopų ruožas, smulkios moreninio reljefo formos ir botaniškai bei entomologiškai vertingi vakarinio Dusios kranto šlaitai.
Nuo gūbrių atsiveria Dusia - didžiausias Dzūkijos ir trečias pagal plotą Lietuvos ežeras. Oficialiose nuotraukose matyti, kad panorama keičiasi kartu su kalvos aukščiu: vienur pirmame plane lieka pieva ir medžių juosta, kitur vanduo užpildo beveik visą horizontą.
Aukščiausia maršruto vieta iškyla maždaug 25 m virš Dusios vandens lygio. Tai nėra skardis su apsaugine tvorele: laikykitės nušienauto tako, neleiskite vaikams leistis tiesiai šlaitu ir įvertinkite, kad atvirose kalvose gali būti vėjuota bei beveik nėra pavėsio.
Sausos stepinės pievos yra pagrindinė tako gamtos vertė
Prelomčiškės kalvų sausos pievos yra savita šiltų, mažai drėgmės gaunančių šlaitų buveinė. Direkcijos veiklos ataskaitose jos įvardijamos kaip palaikomųjų gamtotvarkos darbų vieta, todėl šienavimas čia padeda išlaikyti atvirą pievą ir kartu sukuria lankytojui matomą maršruto liniją.
Oficialiame tako apraše tarp retų augalų minimos lieknoji plukė ir melsvasis gencijonas. Lieknosios plukės baltais žiedais dažniausiai pasirodo gegužės viduryje ir pabaigoje, o birželio pabaigoje bei liepą pievoje žydi snapučiai, lipikai, bajorės, čiobreliai, liucernos ir šlaitinės žemuogės. Žydėjimo laikas priklauso nuo konkrečių metų oro ir priežiūros.
Nuskinti žiedai greitai nuvysta, o augavietei jų netektis lieka ilgiau, todėl fotografuokite augalus nuo tako ir jų neskinkite. Nekurkite trumpinių, nevažiuokite per pievą automobiliu ar dviračiu ir neplatinkite vieno tako į kelias lygiagrečias vėžes.
Piliakalnis, tiltelis ir Dusios pakrantė sudaro vieną maršrutą
Šiaurinėje dalyje maršrutas pasiekia Prelomčiškės piliakalnį, kurį Saugoma.lt apibūdina kaip iki XIII a. naudotą jotvingių laikų vietą. Takas ir piliakalnis yra du atskiri lankytini objektai: žiedas pasakoja visą kalvų bei pievų kraštovaizdį, o piliakalnio puslapis - archeologinę sandarą ir tyrimus.
Prie piliakalnio per upelį nutiestas medinis tiltelis, o į aikštelę kyla mediniai laiptai. Oficiali tako galerija rodo žemą ilgą tiltą ir statų, velėna apaugusį piliakalnio šlaitą, todėl po lietaus čia reikia lėtesnio žingsnio nei atviroje pievoje.
Pavasarį ir rudenį Dusioje bei pakrantėse stebimi gausesni laukių, ančių, gulbių giesmininkių ir kitų paukščių būriai, o bebrų veiklos pėdsakų galima rasti visus metus. Stebėkite iš tako, neikite prie lizdaviečių ir nebandykite nusileisti iki vandens ten, kur nėra aiškios viešos prieigos.
Praktiškas lankymas priklauso nuo dangos ir sezono
Dalis žiedo eina šienaujamu taku per pievą, dalis - asfaltuotu vietos keliu. Čia nėra vientisos lentinės dangos, apšvietimo ar stogo nuo saulės; po lietaus prireiks sukibimą turinčių batų, o karštą dieną - vandens, galvos apdangalo ir apsaugos nuo erkių.
Saugoma.lt aiškiai nurodo, kad takas žmonėms su judėjimo negalia nepritaikytas. Kalvotas reljefas, natūrali danga ir piliakalnio laiptai taip pat reiškia, kad viso žiedo nereikėtų planuoti su neįgaliojo vežimėliu ar mažu vaikišku vežimėliu.
Oficialiame objekto apraše nėra kasos ar nustatytų darbo valandų. Vis dėlto prieš kelionę verta patikrinti naujausius direkcijos pranešimus apie priežiūros darbus, renginius ar laikinus ribojimus, o vietoje automobilį palikti prie atokvėpio vietos ir vadovautis stendų schema.









