- Vieta
- Alytus, Alytaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- 1911 m. po miesto gaisrų atstatytoje 378,76 kv. m plytų stiliaus sinagogoje veikiantis Alytaus kraštotyros muziejaus padalinys su restauruota vyrų maldų sale, moterų galerija, polichromija ir paroda Šalom, Alytau!
- Adresas
- Kauno g. 9, Alytus
- Koordinatės
- 54.40095, 24.04811
- Kiek skirti laiko
- 60-90 min. pastatui, parodai Šalom, Alytau! ir laikinai ekspozicijai; 2 val. su ekskursija arba koncertu
- Geriausias metas
- antradienį-penktadienį iki 18:00 ramiam ekspozicijų lankymui; koncertui ar parodos atidarymui - pagal atskirą muziejaus renginių kalendorių
Audiovizualiųjų menų centras Alytuje, Alytaus sinagoga, Buvusi Alytaus miesto sinagoga, Alytus Audiovisual Arts Centre, Audiovisual Art Center Former Alytus Synagogue
Reguliarus centro lankymas nemokamas, nors bendrame muziejaus puslapio poraštyje dar rodoma kita kaina
Centras įsikūręs Kauno g. 9, Kauno ir Užuolankos gatvių sankirtoje, koordinatėse 54.400954, 24.048115. 2026 m. liepos 13 d. oficialus padalinių tvarkaraštis nurodė darbą antradienį-penktadienį 9:00-18:00 ir šeštadienį 10:00-16:00; sekmadienį ir pirmadienį centras nedirba. Valstybinių švenčių išvakarėse laikas trumpinamas viena valanda, per šventes ir ypatingus renginius gali keistis, todėl prieš kelionę tikrinkite muziejaus naujienas.
2026 m. kovą paskelbtame oficialiame kainoraštyje Audiovizualiųjų menų centras aiškiai įrašytas tarp nemokamai lankomų padalinių. Tuo pat metu bendras muziejaus svetainės poraštės blokas teberodo 1 Eur pagrindinio Kraštotyros muziejaus bilietą. Lankytojui taikytinas konkretesnis ir naujesnis atsisiunčiamas kainoraštis, tačiau jei vykstate po vėlesnio atnaujinimo, kainą patikrinkite telefonu +370 315 49 927.
Vienos akademinės valandos ekskursija centre 2026 m. kainavo 20 Eur grupei, edukacinis užsiėmimas - 3 Eur asmeniui, išskyrus atskirai įvardytas brangesnes programas. Koncertai ir specialūs renginiai gali turėti savo bilietus, kurie nėra bendras įėjimo mokestis; jų kainos skelbiamos konkretaus renginio apraše. Įprastam savarankiškam pastato, nuolatinės ir laikinos parodų lankymui rezervacijos nereikia.
1856 metų medinė sinagoga, XIX amžiaus mūras ir 1911 metų atstatymas yra trys tos pačios vietos sluoksniai
Vakarinėje, kairiojo Nemuno kranto Alytaus dalyje pirmoji medinė sinagoga minima 1856 m. Tai buvo nedidelis krosnimi šildomas pastatas, po vienu stogu talpinęs maldos erdvę, mokyklą ir rabino butą. Manoma, kad toje pačioje vietoje XIX a. pabaigoje iškilo daug tvirtesnė mūrinė sinagoga, tačiau jos projektas Lietuvos archyvuose nerastas.
1909 ir 1911 m. gaisrai nusiaubė vakarinį Alytų. Kultūros infrastruktūros centras ir AUTC dabartinį pastatą laiko XIX a. pabaigos sinagoga, po gaisrų atstatyta 1911 m., o VLE ir oficialus 2011 m. būklės aktas jį tiesiog datuoja 1911 m. Atsargiausia formuluotė yra tokia: šiandien matomas architektūrinis pavidalas siejamas su 1911 m. atstatymu pagal ankstesnį projektą, bet mūro kilmė gali būti senesnė.
Tais pačiais 1911 m. šalia pastatytas rabino namas Kauno g. 9A, turintis atskirą KVR kodą 32381. Abu pastatai sudaro saugomą kompleksą, tačiau Audiovizualiųjų menų centras veikia tik buvusioje sinagogoje. Rabino namas nėra įprasto centro bilieto ekspozicinė patalpa ir jo vidaus lankymas nesiūlomas, todėl nebandykite jo laikyti antruoju muziejaus korpusu.
Dovydo žvaigždė vakarų fasade ir Dekalogo ženklai rytuose padeda perskaityti pastato kryptį
378,76 kv. m sinagoga yra kompaktiško, beveik kvadratinio plano, vieno ir dviejų aukštų pastatas su dvišlaičiu stogu. Pagrindinis vakarų fasadas atsuktas į Užuolankos gatvę; jo vidurį pabrėžia perspektyvinis pusapskritis portalas, virš jo esantis langas, iš plytų sumūryta Dovydo žvaigždė ir porinės nišelės, primenančios Dešimties įsakymų plokštes.
Fasadai netinkuoti, mūryti gelsvomis ir raudonomis plytomis, todėl objektas priskiriamas istorizmo laikotarpio plytų stiliui. Kampus ir centrines ašis žymi stilizuoti piliastrai, langus apjuosia tiesūs, segmentiniai ar trikampiai sandrikai, o karnizus pagyvina dantukais dėtos plytų eilės. Vakarų fasado langai sąmoningai nesimetriški - vienoje pusėje jų du, kitoje trys.
Rytinis fasadas, už kurio buvo svarbiausia maldos kryptis, yra vienaukštis ir simetriškesnis. Jo vidurinė niša išorėje žymi aron hakodešo - spintos Toros ritiniams - vietą, aukščiau kartojamos porinės Dekalogo nišelės. Šoninėse maldų salės sienose išliko aukšti smailiaarkiai langai, o virš jų įmūrytos pusapskritės dekoratyvinės nišos. Tai nėra bažnyčios langų imitacija, bet savita XIX a. pabaigos sinagogų istorizmo kalba.
Vyrų maldų salė, moterų galerija, bima ir aron hakodešas tebėra įskaitomi be imitacinio atkūrimo
Pastato vakarų dalis buvo siauresnė ir dviaukštė: virš įėjimo patalpų įrengta moterų galerija. Rytų pusėje plytėjo erdvi, vienaukštė vyrų maldų salė su keturiolika aukštų smailėjančių langų. Jos grindys buvo įgilintos, o centre stovėjo pakelta bima - vieta, iš kurios bendruomenei skaitoma Tora. Iš jos konstrukcijos išliko keturi ploni metaliniai stulpai.
Rytinės sienos ašyje buvo aron hakodešas, švenčiausia interjero vieta Toros ritiniams laikyti. Pokariu pati įranga neišliko, todėl restauruojant pažymėta jos vieta, o ne pastatyta nauja, istorine apsimetanti spinta. Taip pat pažymėta bimos aikštelė, atkurta salę nuo moterų galerijos skyrusi siena su vidaus langu, arkada, simetriškomis durų angomis bei nišomis ir restauruota autentiška salės perdanga.
Didžiosios salės sienose konservuotas polichrominis dekoras: iliuziniai Toskanos piliastrai, augalų girliandos, rokailės ir kelių spalvų frizai. Moterų galerijoje išsaugoti geometrinio trafaretinio dekoro fragmentai. Šie nevienodo ryškumo plotai nėra nebaigtas remontas - restauratoriai paliko tiek autentiško dažų sluoksnio, kiek buvo įmanoma saugiai išsaugoti, užuot visą interjerą nudažę naujai.
Paroda Šalom, Alytau! grąžina žmones į architektūrinį pasakojimą
1897 m. abi Alytaus dalys dar turėjo atskiras žydų bendruomenes: dešiniajame krante gyveno 481, kairiajame - 753 žydai. 1923 m. mieste suskaičiuota 1 715 žydų, dvi sinagogos ir vieni maldos namai, o tarpukariu bendruomenė sudarė beveik 30 proc. alytiškių. Veikė Tarbut pradinė mokykla, Javne progimnazija, ORT profesinė mokykla, chederiai, ješivos ir biblioteka su hebrajų bei jidiš knygomis.
Žydų amatininkai, prekybininkai, ūkininkai ir inteligentai nebuvo atskiras miesto priedas. Kopelis Šulmanas įsteigė pirmąjį Alytaus kino teatrą Palas ir nuomojosi elektrinę, o advokatas Mendelis Bokšickis dirbo miesto taryboje bei vadovavo savanoriams ugniagesiams. Nuolatinė trečiojo aukšto paroda Šalom, Alytau! šią istoriją pasakoja per žmones, mokyklas, draugijas, kino teatrus, namus ir jų adresus.
Pasakojimas baigiasi ne abstrakčia karo data. Po sovietinės okupacijos trėmimų nacių okupacija sunaikino pačią bendruomenę: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus nurodo, kad iki 1941 m. rugsėjo 9 d. Vidzgirio miške nužudyti beveik visi maždaug 2 000 Alytaus ir apylinkių žydų. Todėl Šalom, Alytau! ir išsaugota maldų salė veikia kartu - viena pateikia vardus bei miesto gyvenimą, kita grąžina fizinę jų bendruomenės vietą.
Druskos sandėlį ir peryklą pakeitė profesionalaus meno parodos, performansai bei kamerinė muzika
Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo išgrobstyta ir palikta be bendruomenės. Sovietmečiu ją pritaikius druskos sandėliui suardyta dalis plano, druskos ir drėgmė ardė mūrą bei tapybą; vėliau čia veikė viščiukų perykla. Prieš restauravimą langai buvo užkalti, grindys, durys ir dalis langų išardyti, mūro siūlės ištrupėjusios, o tapybos sluoksniai laikėsi taip silpnai, kad galėjo nubyrėti nuo prisilietimo.
Tvarkybos darbai vyko 2016-2020 m. ir kainavo daugiau kaip 1 mln. Eur: 206 056 Eur sudarė Europos Sąjungos lėšos per Kultūros ministeriją, 238 504,16 Eur skyrė Alytaus savivaldybė, 584 200 Eur - Paveldotvarkos programa. Restauratoriai ne tik sutvirtino fasadus, bet ir atlankstė bei priklijavo atšokusias polichromijos daleles, atkūrė pagrindinių erdvių planą ir įrengė šiuolaikines klimato, saugos bei lankymo sistemas.
Lankytojai į pirmąsias parodas pakviesti 2021 m. birželio 16 d., o formalus centro atidarymas įvyko rugsėjo 8 d. Pirmoji profesionalaus meno paroda pristatė Vytautą Kasiulį; nuo tada Didžioji salė naudojama tapybai, skulptūrai, audiovizualinėms instaliacijoms, kameriniams koncertams, performansams ir paskaitoms. Įrengtas keltuvas bei pritaikytas tualetas padeda lankytojams su judėjimo negalia, tačiau dėl konkretaus maršruto verta skambinti iš anksto. 2026 m. liepos 13 d. Google Maps centre rodė 4,8 balo iš 5 vidurkį iš 86 atsiliepimų; mažesnė imtis reiškia, kad rodiklis gali kisti greičiau.
