- Vieta
- Druskininkai, Druskininkų savivaldybė
- Regionas
- Druskininkai
- Tipas
- istorinis kurorto parkas su formaliomis alėjomis, mineralinio vandens biuvete, skulptūromis ir prieiga prie Nemuno krantinės
- Adresas
- Tarp gydyklų ir Nemuno krantinės, Druskininkai
- Koordinatės
- 54.02121, 23.97784
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min. parkui, biuvetei ir Nemuno krantinei; apie 1,5-2 val., jei lauksite Muzikinio fontano programos ir leisitės prie Grožio šaltinio
- Geriausias metas
- gegužės pradžia dėl tulpių arba šiltojo sezono vakaras dėl fontano; ramiam istoriniam pasivaikščiojimui rinkitės šviesų darbo dienos rytą
Senųjų gydyklų parkas, Senasis miesto sodas, Druskininkų gydyklų parkas, Druskininkai Spa Park
Gydyklų parkas ir Senųjų gydyklų parkas yra ta pati 6,77 ha erdvė, bet ne Karolio Dineikos parkas
Dabartiniuose miesto aprašuose vartojamas vardas Gydyklų parkas, o 2012 m. Druskininkų savivaldybės želdynų projekte ta pati centrinė erdvė vadinama Senųjų gydyklų parku. Dokumente jai nurodytas 6,77 ha plotas ir 2,69 ha medžių bei krūmų užimamas plotas. Šie skaičiai apibūdina 2012 m. inventorizaciją, todėl nėra nauja kadastrinė parko ribų garantija.
Parkas driekiasi istoriniame kurorto centre nuo gydyklų ir Vilniaus alėjos prieigų Nemuno krantinės link. Formalios ribos gatvėje ne visur pažymėtos vartais, todėl koordinatės 54.021210, 23.977836 pateikiamos kaip reprezentacinis centrinės parko dalies taškas, o ne vienintelis įėjimas ar visos teritorijos centras, apskaičiuotas pagal oficialų poligoną.
Gydyklų parko negalima painioti su Karolio Dineikos sveikatingumo parku prie Sausosios gatvės. Tas parkas susijęs su Eugenijos Levickos ir Karolio Dineikos saulės, oro, judėjimo bei vandens procedūromis. 2012 m. savivaldybės dokumentas abu želdynus įrašo atskiromis eilutėmis ir Sveikatingumo parkui nurodo 16,17 ha. Gydyklų parkas yra senasis kurorto reprezentacinis sodas prie gydyklų ir Nemuno.
Trumpas ratas sujungia Muzikinį fontaną, biuvetę, skulptūras, 1881 m. matuoklį ir Grožio šaltinį
Patogiausia pradėti nuo centrinės alėjos ir Muzikinio fontano. Jo poliruoto granito rutulys, ilgas žemas vandens kanalas ir apvali pagrindinė taurė sudaro vieną kompoziciją, kurią įrėmina simetriški gėlynai. Toliau verta ne tik eiti tiesia ašimi, bet ir pasukti į medžių pavėsyje vingiuojančius takus. Taip geriausiai matyti dvigubas parko planas - reprezentacinė tvarka centre ir laisvesnis angliškojo sodo pobūdis šonuose.
Kita svarbi stotelė yra centrinė mineralinio vandens biuvetė. Jos langus puošia Kazio Morkūno vitražai, sukurti pagal pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvus. Biuvetėje siūlomas gerti tam skirtas mineralinis vanduo pagal tuo metu galiojančią tvarką. Jos nepainiokite su žemiau, Nemuno krantinėje, esančiu Grožio šaltiniu: pastarojo vanduo itin sūrus ir jo gerti nepatartina.
Parke galima ieškoti Juozo Kėdainio skulptūros „Poilsis“ iš 1959 m. ir Jono Stravinsko „Prie šaltinio“ iš 1965 m. Oficialus parko aprašas istorine įžymybe dar vadina 1881 m. upės vandens lygio matuoklį. Atskiro dabartinio jo smeigtuko ar detalaus ženklinimo interneto šaltiniuose nepateikiama, todėl tai yra Nemuno pusėje ieškotina istorinė detalė, o ne lengvai iš tolo matomas apžvalgos objektas.
Parkas išaugo kartu su XIX a. gydyklomis, mineralinio vandens galerija ir Kurhauzu
Vilniaus universiteto profesoriaus Ignaco Fonbergo mineralinio vandens tyrimai buvo paskelbti 1835 m., o 1837 m. patvirtintas Druskininkų kurorto steigimo planas. 1838 m. pradėjo veikti valdinė gydykla. Savivaldybės ir VLE šaltiniai nesutaria dėl pirmųjų vonių skaičiaus, todėl patikimiausia išvada lankytojui yra pati chronologija: parkas formavosi ne prie jau gatavo miesto, o kartu su pirmąja nuolatine kurorto infrastruktūra.
Kultūros paveldo medžiagoje nurodoma, kad 1841 m. prie Nemuno buvo projektuojami gydyklų komplekso pastatai, tiesiu keliu sujungti su gyvenviete prie Druskonio. Ypač daug prie kurorto plėtros prisidėjo gydytojas Jonas Pileckis, kurio pastangomis XIX a. viduryje radosi parkas, mineralinio vandens galerija ir maudyklos. Todėl šiandienė centrinė alėja yra ne vien gražus takas, bet ankstyvosios kurorto urbanistinės ašies palikimas.
Senasis sodas buvo suplanuotas simetriškai, tačiau dalis takų vingiuoja angliškuoju principu. Prie gydyklų veikęs Kurhauzas telkė ne tik gydymą lydėjusį poilsį, bet ir knygyną-biblioteką, cukrainę bei teatro salę. XIX a. lankytojas čia derino procedūras, muziką, skaitymą, susitikimus ir pasivaikščiojimą, tad parkas nuo pradžių buvo kurorto socialinis centras, o ne vien želdinių fonas.
Tarpukario „tūkstančio rožių parkas“ turėjo mokamus orkestro koncertus ir griežtą viešąją tvarką
Pirmasis pasaulinis karas Druskininkams padarė didelę žalą, o tarp sudegusių reikšmingų pastatų miesto muziejus mini Kurhauzą. Kurorto erdvė buvo atkurta palaipsniui. 1929-1939 m. ypač puoselėtas Gydyklų parkas vėl tapo reprezentacine vieta, o jo rozariumas buvo žmonių vadinamas „tūkstančio rožių parku“.
Vasarą čia visą sezoną grodavo iš Gardino arba Balstogės atvykęs orkestras. Koncertai vykdavo du kartus per dieną, ryte ir vakare, o už papildomą mokestį muzikantai atlikdavo specialiai užsakytą kūrinį. Ši detalė įdomiai susišaukia su dabartinio Muzikinio fontano užsakomomis melodijomis, nors tarpukario orkestro ir šiuolaikinės automatikos negalima laikyti viena nenutrūkusia programa.
Per orkestro programą įėjimas į parką buvo mokamas. Muziejaus apžvalgoje rašoma, kad neįleisdavo girtų, prastai apsirengusių lankytojų ir žmonių su šunimis. Tai leidžia pamatyti parką kaip reguliuojamą kurortinės visuomenės sceną, kurioje muzika, apranga, elgesys ir gėlynų priežiūra kūrė sąmoningai reprezentacinę atmosferą.
Sovietmečio biuvetę ir skulptūras papildė 2011-2012 m. atnaujinimas bei naujas želdinių sluoksnis
Sovietmečiu parke pastatyta centrinė mineralinio vandens biuvetė ir kiti vandeniui gerti skirti pastatai. Dabartinę biuvetę išskiria Kazio Morkūno vitražai pagal pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvus, o XX a. vidurio skulptūros rodo, kaip į istorinį kurorto sodą buvo įterpiamas modernus Lietuvos menas. Šie elementai nėra XIX a. rekonstrukcijos, bet savarankiškas vėlesnis parko sluoksnis.
Savivaldybės želdynų projektas rekonstrukcijos darbus sieja su naujais pėsčiųjų ir dviračių takais, suolais, apšvietimu, vejomis, želdiniais ir gėlynais, visiškai pertvarkyta Grožio šaltinio aplinka bei sutvirtintais Nemuno krantinės šlaitais. Dokumente nurodyta 6,2 mln. litų investicija. Miesto šaltiniai darbus datuoja 2011 m., o atnaujinto Senųjų gydyklų parko ir Muzikinio fontano atidarymą - 2012 m.; tai du to paties projekto užbaigimo ir pristatymo etapai.
2012 m. inventorizacijoje parke suskaičiuotos 102 medžių ir krūmų rūšys bei formos, iš jų 78 introdukuotos. Ataskaita stambiausiu medžiu vadino pilkąją tuopą, kurios kamieno skersmuo siekė 138 cm. Šių skaičių nereikėtų pateikti kaip nekintančio šiandienos sąrašo, tačiau jie paaiškina, kodėl parkas įdomus ne tik fontano vakare: brandūs medžiai ir įvairūs želdiniai yra svarbi jo istorinės struktūros dalis.
Pats parkas neturi atskiro bilieto grafiko, tačiau jo vidaus objektų režimai keičiasi
Patikrintuose oficialiuose šaltiniuose nerasta atskiro Gydyklų parko bilieto, vartų ar savaitinio darbo grafiko. Tai vieša lauko erdvė, tačiau tokia formuluotė nereiškia, kad kiekviena jos paslauga veikia visą parą. Muzikinis fontanas turi šiltojo sezono programą, biuvetė - savo atidarymo tvarką, o laivai, kavinės ir sezoniniai renginiai - atskirus laikus bei kainas. Prieš kelionę juos tikrinkite operatorių puslapiuose.
Pagrindinė centrinė dalis grįsta ir gana lygi, bet parkas leidžiasi Nemuno link. Oficialios viso maršruto prieinamumo audito išvados nerasta, todėl judant vežimėliu ar stumiant vaikišką vežimėlį verta rinktis platesnius takus ir iš anksto numatyti ilgesnį nuolydžio maršrutą iki Grožio šaltinio. Šlapi lapai, žieminis ledas ir drėgnas grindinys prie vandens keičia sąlygas net ten, kur danga tvarkinga.
Gegužės pradžioje centrinę ašį išryškina šimtai tulpių, šiltuoju sezonu vakarais svarbiausias tampa fontanas, o prieš metų pabaigą čia rengiamas Kalėdinių eglučių parkas. Tai sezoninės, o ne nuolatinės būsenos, todėl tikrinkite metų programą. Ramiam viso parko ratui skirkite 45-90 min., dalinkitės takais su dviratininkais ir paspirtukais, o prie Grožio šaltinio nelipkite ant šlapių akmenų.
