- Vieta
- Šilutės rajono savivaldybė
- Regionas
- Nemuno deltos regioninis parkas
- Tipas
- linijinis medinis takas per aukštapelkę su apžvalgos bokšteliu
- Adresas
- prie Rūgalių k., Kintų sen., Šilutės r.
- Koordinatės
- 55.39100, 21.35600
- Kiek skirti laiko
- 1-1,5 val. maždaug 2,4 km kelionei pirmyn ir atgal
- Geriausias metas
- šviesus rytas arba vakaras nuo vėlyvo pavasario iki rudens
Aukštumalos aukštapelkės pažintinis takas, Aukštumalos pelkės takas
Aukštumalos pažintinis takas - 2,4 km pirmyn ir atgal
Aukštumalos pažintinis takas nutiestas Aukštumalos telmologiniame draustinyje, Nemuno deltos regioniniame parke. Oficialiai nurodomas tako ilgis yra 1,2 km viena kryptimi. Maršrutas linijinis, todėl nuėjus iki pabaigos ir grįžus tuo pačiu keliu susidaro apie 2,4 km.
Po 2016 m. atnaujinimo takas pailgėjo beveik 350 m. Medinė trasa vingiuoja per atvirą aukštapelkę, pakeliui įrengti informaciniai stendai ir atokvėpio vietos, o pabaigos zonoje yra medinis apžvalgos bokštelis ir stebėjimo platforma.
XVIII a. kūlgrindos kryptis ir pelkininkų kaimai
Šiuolaikinis lentų takas vingiuoja buvusios kūlgrindos vieta. Direkcija ją apibūdina kaip kitokią nei įprastos Didžiojoje Lietuvoje: XVIII a. kelias skersai pelkės jungė dabar nebeegzistuojančius Rūgalių ir Vabalų pelkininkų kaimus. Tai istorinė maršruto kryptis, o ne take atidengtas senas akmenų grindinys.
Pasak direkcijos, šiuose kaimuose tuo metu gyveno beveik 2000 pelkininkų. Vieni augino bulves bei kitas daržoves ir jas gabeno į Rytprūsius, kiti dirbo durpyne. Dėl šio sluoksnio takas pasakoja ne tik apie pelkės gamtą, bet ir apie žmonių bandymą joje gyventi bei ūkininkauti.
Ką pamatyti Aukštumalos aukštapelkėje
Nuo lentų tako matyti žemas, lygus Pamario aukštapelkės kraštovaizdis: kiminų danga, rusvi ir žali durpojų plotai, jauni beržai, žemaūgės pušys ir tamsūs ežerokšniai. Visoje Aukštumaloje jų yra daugiau kaip 380, tačiau jie išsidėstę dideliame pelkės masyve, todėl nuo tako matoma tik dalis šios sistemos.
Draustinyje saugomos aktyvios ir atsikuriančios aukštapelkės, natūralūs distrofiniai ežerai, saidrynai ir pelkiniai miškai. Čia aptinkama tyrulinė erika, šukelinis kiminas ir saugomi paukščiai, bet laukinių rūšių pastebėjimas nėra garantuotas. Geriausia žiūrėti į smulkias augalų formas, vandens atspindžius ir pelkės paviršiaus kaitą.
Nuo Carlo Alberto Weberio tyrimų iki pelkės atkūrimo
1898-1900 m. Aukštumalą išsamiai tyrė vokiečių botanikas Carlas Albertas Weberis. 1902 m. jis išleido Aukštumalai skirtą monografiją, VLE ir saugomų teritorijų direkcijos pristatomą kaip pirmąją pasaulyje pelkėtyros knygą. Tako stendai padeda šią mokslo istoriją susieti su tikru aukštapelkės kraštovaizdžiu.
Aukštumalos aplinkoje greta saugomos pelkės liko sausinimo ir durpių gavybos paveiktų plotų. Nuo 2013 m. įvairiose pelkės dalyse vykdomi hidrologinio režimo ir buveinių atkūrimo darbai, o 2016 m. atnaujintas pažintinis takas leidžia pelkę pažinti jos paviršiaus nemindant.
Kaip atvykti ir saugiai lankyti taką
Takas yra prie Rūgalių kaimo, Kintų seniūnijoje. Šiame puslapyje pateiktos 55.391, 21.356 koordinatės žymi tako vietos tašką, o navigacijos nuoroda susieta su tiksliu Google Maps vietos įrašu. Atvykus verta sekti vietos nuorodas, o prieš kelionę patikrinti direkcijos naujienas, nes dėl remonto, gaisrų pavojaus ar kitų sąlygų lankymas gali būti laikinai ribojamas.
Oficialiuose tako puslapiuose nustatytos darbo valandos ir privaloma įėjimo kaina neskelbiamos. Direkcija siūlo savanorišką simbolinį lankytojo bilietą, kurio 2026 m. birželį skelbta kaina buvo 1,35 Eur, tačiau prieš vykstant kainą verta pasitikrinti. Rinkitės šviesų paros metą, likite ant tako, saugokite vaikus, o po lietaus ar šalnų įvertinkite slidžių lentų riziką. Vasarą pravers vanduo ir apsauga nuo saulės bei vabzdžių.
