Vienkiemis / viensėdis: lietuvių tradicinė architektūra

Vienkiemio ir viensėdžio tipai ir dalys

Vienkiemis: Atskira sodyba, susijusi su kaimu ar miesteliu, bet fiziškai nutolusi nuo kitų sodybų.

Viensėdis: Dažnai senesnės kilmės viena sodyba su tikriniu vardu ir savarankiškesne gyvenvietės tapatybe.

Vienkieminė sodyba: Sodybos tipas, kuriame pastatai dėstomi erdviau, tiesiogiai šalia šeimos žemės.

Kas yra vienkiemis?

Vienkiemis yra atskira sodyba su žemės sklypu, stovinti atokiau nuo kitų kaimo sodybų. Ji gali priklausyti platesnei kaimo teritorijai, bet erdviškai yra savarankiška.

Viensėdis artimas terminas, dažnai reiškiantis vienos sodybos gyvenvietę su savitu vardu ir istorija. Kasdienėje kalboje šie žodžiai kartais maišomi, bet paveldo aprašuose skirtumas svarbus.

Reformų istorija

Vienkiemių daugėjo XIX a. ir ypač per Stolypino bei tarpukario žemės reformas. Rėžiniai kaimai buvo skaidomi, žemė telkiama aplink atskiras sodybas.

1919-1939 m. Lietuvoje suformuota labai daug naujų vienkiemių. Sūduvoje vienkieminė sodyba tapo ypač ryški jau anksčiau dėl savitos reformų istorijos.

Sodybos architektūra

Vienkiemyje pastatai gali būti dėstomi erdviau negu siaurame gatvinio kaimo rėžyje. Gyvenamasis namas, klėtis, tvartas, kluonas, sodas, daržas ir kiemas sudaro savarankišką ūkio salą.

Želdiniai čia labai svarbūs: medžių grupė, sodas ar alėja dažnai matomi iš toli ir žymi sodybos vietą laukuose.

Sunaikinimas ir atmintis

Sovietinė kolektyvizacija ir melioracija sunaikino daug vienkiemių. Išardytos sodybos pakeitė ne tik architektūrą, bet ir kraštovaizdžio, atminties bei šeimos žemės ryšį.

Todėl vienkiemis yra ir architektūros, ir XX a. socialinės istorijos tema.