Gatvinis kaimas

Gatvinio kaimo tipai ir dalys

Vienpusis gatvinis kaimas: Sodybos išdėstytos vienoje gatvės pusėje.

Dvipusis gatvinis kaimas: Sodybos rikiuojasi abipus pagrindinės gatvės.

Upinis gatvinis kaimas: Pamaryje ar upių kraštuose gatvės funkciją kartais atliko vandens kelias.

Kas yra gatvinis kaimas?

Gatvinis kaimas yra gyvenvietė, kur sodybos išdėstytos palei vieną pagrindinę gatvę. Pastatai, tvoros, vartai ir darželiai kuria ilgo, aiškaus kaimo vaizdą.

Sodybos gali stovėti vienoje arba abiejose gatvės pusėse. Gatvė tampa ne tik keliu, bet ir bendruomenės erdve.

Valakų reformos poveikis

Gatviniai rėžiniai kaimai ypač paplito po XVI a. Valakų reformos, kai žemė buvo pertvarkoma į rėžius, o sodybos planingai rikiuojamos prie gatvės.

Tokia sistema derėjo su trilauke žemdirbyste ir aiškesne žemės dalybos tvarka. Gatvinio kaimo gatvė būdavo apie 300–600 m ilgio ir dalydavo kiekvieną sodybą į dvi dalis, o vienos šeimos trijuose laukuose išdėstyti rėžiai sudarydavo vieną valaką; pagal vėlesnę raidą skiriami gatviniai rėžiniai, dvilypiai, padrikieji ir linijiniai kaimai.

Sodybos planas

Gatviniame kaime gyvenamasis namas ir klėtis dažnai stovėjo arčiau gatvės, o tvartai, kluonai ir daržinės - giliau sklype. Taip gatvės fasadas liko tvarkingesnis, o ūkinė zona buvo už jo.

Tvoros, vartai, gėlių darželiai ir šuliniai formavo viešą kaimo priekinį vaizdą.

Išlikimas

Daug gatvinių kaimų išliko Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, kur vėlesnės reformos ne visur juos išardė. Dzūkijos ir Vilniaus krašto kaimai yra svarbūs šio tipo paveldo pavyzdžiai.

Saugant gatvinį kaimą būtina saugoti ne tik pavienius namus, bet ir gatvės liniją, sklypų ritmą, tvoras ir kraštovaizdį.