- Sritis
- Sodybos aplinka
- Tipas
- Ribos, įėjimo ir kiemų tvarkymo elementai
- Paveldo būsena
- gerai paliudyta
- Kontekstas
- Tvoros, vartai, varteliai, žiogrių tvora, statinių tvora, gulstinė tvora, antvartė, kiemas, darželis
Žiogrių tvora, Statinių tvora, Gulstinė tvora, Sodybos vartai
Sodybos tvorų ir vartų tipai ir dalys
Žiogrių tvora: Pinta ar kryžmai dėta medinė tvora, dažnai tankesnė ir dekoratyvi.
Statinių tvora: Tvora iš vertikalių statinių, tinkama švariajam kiemui ar darželiui.
Gulstinė tvora: Retesnė horizontali tvora daržams, pievoms ar pakelėms.
Akmenų tvora: Akmeningose vietovėse iš lauko akmenų krauta riba.
Kam reikėjo tvorų?
Tvoros skyrė kiemus, darželius, sodus, daržus, gyvulių takus, pievas ir ūkinę zoną. Jos saugojo augalus nuo gyvulių, valdė judėjimą ir kūrė tvarką.
Gatviniame kaime tvora buvo ir viešas fasadas. Ji rodė sodybos ribą, šeimininko rūpestį ir santykį su kaimo gatve.
Tvorų tipai
Švariajam kiemui ir darželiui būdingesnės tankesnės žiogrių ar statinių tvoros. Daržams, pakelėms ir ūkinėms riboms naudotos retesnės gulstinės tvoros.
Akmeningose vietovėse krautos akmenų tvoros. Jos ne tik skyrė erdves, bet ir panaudojo iš laukų surinktus akmenis. Seniausios Lietuvos tvoros buvo medinės, o piliakalniuose gynybinės tvoros kartais sudarydavo iki šešių gynybos linijų; baroko ir klasicizmo laikais paplito lauko akmenų tvoros aplink bažnyčių šventorius ir kapines.
Vartai ir slenkstis
Vartai žymi įėjimą į sodybą. Jie buvo praktiniai, bet kartu turėjo simbolinę reikšmę: per vartus ateina svečias, išvažiuoja vestuvės, grįžta šeimininkas ar įvedamas gyvulys.
Senesni vartai galėjo turėti antvartes, vartelius, lipynes ar kitus vietinius sprendimus.
Paveldo priežiūra
Atkuriant sodybą svarbu nenaudoti vienodų modernių tvorų visoms zonoms. Tradicinėje sodyboje tvoros skyrėsi pagal funkciją.
Tvoros ir vartai padeda atkurti ne tik vaizdą, bet ir sodybos judėjimo logiką.
