Kaimai ir gyvenvietės
Žemėvaldos ir sodybų išdėstymo tipas
gerai paliudyta
Rėžinis kaimas, gatvinis rėžinis kaimas, valakas, Valakų reforma, žemės rėžiai, trilaukė sistema
Gatvinis rėžinis kaimas, Valakinis kaimas, Rėžinė žemėvalda
Rėžinio kaimo tipai ir dalys
Sodybinis rėžis: Siauras sklypas, kuriame sodyba rėmėsi į gatvę, o ūkiniai pastatai driekėsi į gilumą.
Laukų rėžiai: Ilgi žemės ruožai, paskirstyti šeimoms skirtinguose laukuose.
Gatvinis rėžinis planas: Gyvenvietės forma, kai rėžiai ir gatvė sudaro vientisą planą.
Kas yra rėžinis kaimas?
Rėžinis kaimas yra gyvenvietė, kurios žemė padalyta ilgais, siaurais rėžiais. Sodybos paprastai stovi palei gatvę, o už jų driekiasi sodybiniai ir lauko rėžiai.
Toks kaimas yra ne tik pastatų eilė. Tai žemėvaldos sistema, kuri lemia sodybos kiemo formą, pastatų vietas ir kaimo kraštovaizdį.
Valakų reforma
Rėžinė žemėvalda ypač siejama su XVI a. Valakų reforma. Reforma siekė tvarkyti žemę, mokesčius ir trilaukę žemdirbystę, todėl daug gyvenviečių buvo perplanuota.
Kiekviena šeima turėjo žemės rėžius skirtinguose laukuose, o sodybos rėžis rėmėsi į gatvę.
Sodybos išdėstymas
Gyvenamasis namas ir klėtis dažniau stovėjo prie gatvės, o tvartai, kluonai, daržinės ir kiti ūkiniai pastatai - giliau sklype. Siaurame rėžyje pastatai turėjo tilpti tvarkingai ir nuosekliai.
Kai rėžiai siaurėjo, pastatai galėjo spraustis į labai ribotą plotą. Tai sukūrė tankų, bet aiškų kaimo vaizdą.
Paveldo vertė
Rėžinį kaimą saugant nepakanka išsaugoti vieną trobą. Reikia matyti sodybų eilę, gatvę, rėžių pėdsakus, tvoras, pastatų orientaciją ir laukų ryšį.
Tokios gyvenvietės kaip Rimašiai ar Poškonys padeda suprasti, kaip žemėvalda tiesiogiai formavo architektūrą.