Miesteliai ir viešieji pastatai
Kelio, prekybos ir nakvynės pastatai
gerai paliudyta
Smuklė, karčema, užeigos namai, užvažiuojamieji namai, kelias, turgus, arklidės, vežiminė
Smuklė, Karčema, Užeigos namai, Užvažiuojamieji namai
Smuklių ir karčemų tipai ir dalys
Paprasta smuklė: Užeiga maistui, gėrimui ir trumpam poilsiui.
Užvažiuojamieji namai: Didesnis kompleksas su svečių kambariais, arklidėmis ir vežiminių erdvėmis.
Kieminė karčema: Pastatas ar jų grupė, formuojanti uždarą arba pusiau uždarą kiemą.
Kas buvo smuklė ar karčema?
Smuklė arba karčema buvo užeigos pastatas, kuriame keliautojai galėjo pavalgyti, išgerti, pernakvoti, pašerti ar pastatyti arklius. Ji aptarnavo kelius, turgus, miestelius ir kaimo bendruomenę.
Tai tradicinis viešasis pastatas, o ne privati sodyba. Jo architektūra turėjo atlaikyti didesnį žmonių ir vežimų srautą.
Istorija
Lietuvoje smuklės žinomos nuo vėlyvųjų viduramžių. Jos ypač plito prie svarbių kelių, sankryžų, miestelių aikščių ir kaimų pakraščių.
XIX-XX a. jų reikšmę mažino geležinkeliai, viešbučiai, alkoholio monopoliai ir pasikeitęs keliavimas.
Forma
Paprastesnės smuklės buvo užeigos, o didesni užvažiuojamieji namai turėjo svečių kambarius, arklides, vežimines ir kiemą. Planai galėjo būti pailgi, L formos, kryžminiai ar uždaro kiemo.
Dideli pusvalminiai ar valminiai stogai dažnai dominavo pastato tūryje.
Paveldo reikšmė
Smuklės pasakoja apie kelių ir miestelių kultūrą: kur žmonės sustodavo, keisdavosi naujienomis, valgydavo ir derėdavosi.
Saugant smuklę svarbu išlaikyti ne tik sienas, bet ir įvažiavimo, kiemo, arklidžių ir kelio ryšį.