Kaimai ir gyvenvietės
Tradicinių gyvenviečių paveldo apžvalga
gerai paliudyta
Etnografiniai kaimai, tradicinės gyvenvietės, Zervynos, Musteika, Žižmai, Poškonys, Rimašiai, gatviniai kaimai, Dzūkija
Etnografinis kaimas, Etnoarchitektūrinis kaimas, Tradicinė gyvenvietė
Etnografinių kaimų Lietuvoje tipai ir dalys
Gatvinis-rėžinis etnografinis kaimas: Gyvenvietė su sodybomis palei gatvę ir rėžinės žemėvaldos pėdsakais.
Kupetinis ar padrikasis etnografinis kaimas: Laisvesnio plano senoji gyvenvietė, prisitaikiusi prie reljefo ir istorijos.
Pamario etnografinis kaimas: Vandens ir žvejybos suformuota tradicinė gyvenvietė.
Kas yra etnografinis kaimas?
Etnografinis kaimas yra tradicinė gyvenvietė, kurioje išlikę vertingi plano, sodybų, pastatų, želdinių, tvorų, kelių ir kraštovaizdžio bruožai.
Jo vertė yra ansamblinė. Vienas namas gali būti vertingas, bet etnografinis kaimas svarbus kaip gyvenvietės visuma.
Gyvenviečių įvairovė
Lietuvoje išliko gatvinių-rėžinių, kupetinių, padrikųjų, vienkieminių, pamario ir kitų tradicinių gyvenviečių bruožų. Jų pasiskirstymą lėmė regiono istorija, reformos, gamta ir socialinė struktūra.
Dzūkijos, Vilniaus krašto ir Rytų Lietuvos gatviniai kaimai, Mažosios Lietuvos pamario kaimai ir Sūduvos vienkieminės sodybos rodo skirtingas paveldo kryptis.
Sovietmečio lūžis
Kolektyvizacija, melioracija ir kaimo pertvarkymas sunaikino daug senųjų sodybų, vienkiemių ir gyvenviečių struktūrų. Todėl išlikę etnografiniai kaimai yra ypač svarbūs.
Jie saugo ne tik pastatus, bet ir prarasto kraštovaizdžio logiką: kelius, rėžius, vandens ryšius, darželius, sodus ir bendruomenės erdves.
Kaip juos lankyti
Etnografinį kaimą verta skaityti einant per jo planą: kur gatvė, kur sodybos, kur kluonai, kur šuliniai, kur gėlių darželiai, kur laukai ar miškas.
Tokio kaimo negalima suprasti tik fotografuojant vieną gražų fasadą. Reikia matyti visą gyvenvietės ritmą.