Darbo ir amatų pastatai
Aliejaus spaudimo gamybinis pastatas
gerai paliudyta
Aliejinė, aliejaus spaudykla, sėmenys, kanapės, aguonos, rapsai, presas, volai, Suvalkija
Aliejaus spaudykla, Sėmenų aliejinė, Aliejaus dirbtuvė
Aliejinės tipai ir dalys
Rąstinė aliejinė: Medinė dirbtuvė su spaudimo įranga ir vieta sėkloms paruošti.
Aštuonkampė ar daugiakampė aliejinė: Kai kur pasitaikęs planas, susijęs su įrangos ir pavaros išdėstymu.
Aliejinė su arklio pavara: Dirbtuvė, kur spaudimo ar malimo įrangą galėjo sukti gyvulių jėga.
Kas yra aliejinė?
Aliejinė yra pastatas ar dirbtuvė aliejui spausti. Tradiciškai aliejus spaustas iš linų sėmenų, kanapių, aguonų, rapsų, saulėgrąžų ar kitų sėklų.
Tai gamybinis pastatas, nes jame žemės ūkio žaliava paverčiama produktu. Jo architektūra priklausė nuo preso, volų, akmenų, pavaros ir krosnies.
Įranga ir procesas
Aliejinėje sėklos buvo paruošiamos, traiškomos ar malamos, šildomos ir spaudžiamos. Įrangą galėjo sudaryti akmenys, volai, arklio ar kitos pavaros mechanizmas, krosnis ir svirtinis presas.
Pastatui reikėjo vietos žaliavai, įrangai, šilumai ir gatavam aliejui laikyti. Todėl aliejinė buvo ne tik kambarys, bet visa maža technologinė sistema.
Istorinis paplitimas
Aliejinės ilgiau išliko kai kuriuose stambesniuose ūkiuose ir regionuose, ypač Suvalkijoje, Jurbarko ar Prienų apylinkėse. XX a. pradžioje jų dar veikė nemažai, bet pramoniniai aliejaus gamybos būdai pamažu išstūmė vietines spaudyklas.
Ši tema svarbi todėl, kad tradicinė architektūra apima ne tik namą ir tvartą, bet ir maisto gamybos technologijas.
Architektūriniai bruožai
Aliejinės galėjo būti stačiakampės, daugiakampės, rąstinės ar lentinės. Forma priklausė nuo įrangos: ar reikėjo vietos arklio pavarai, ar užteko kompaktiško rankinio ar mechaninio preso.
Paveldo vertę turi ne tik sienos, bet ir išlikusi įranga, grindų pėdsakai, pavaros vieta ir šilumos įrenginiai.