Simbolis
Kryžius, kryželiai, audiniai, medžio drožyba, kryždirbystė, ugnies ir centro simbolika
gerai paliudyta
kryželis, graikiškas kryžius, keturių krypčių kryžius
Kodėl mažas kryželis svarbus?
Lygiakraštis kryžius yra viena paprasčiausių ornamentinių formų: keturios vienodo ilgio kryptys susitinka centre. Dėl šio paprastumo ženklas lengvai kartojamas audiniuose, juostose, margučiuose ir drožiniuose.
Lietuvių tautodailėje kryželis gali būti ritminis motyvas, apsauginis ženklas, sakralumo nuoroda arba platesnės kryžiaus simbolikos dalis. Jis ne visada reiškia tą patį, bet beveik visada organizuoja paviršių.
Centras ir keturios kryptys
Lygiakraštis kryžius natūraliai kuria centro idėją. Iš centro ženklas skleidžiasi į keturias kryptis, todėl jis gali būti siejamas su erdvės sutvarkymu, pasaulio šalimis, ribų pažymėjimu ir pusiausvyra.
Kai kryželis kartojamas juostoje ar audinyje, jis tampa ritmo dalimi. Tokia ornamentika veikia ne vien kaip atskiras simbolis, bet kaip pasikartojančios tvarkos modelis.
Kryžius tarp seno ir krikščioniško
Kryžius lietuvių kultūroje turi daug sluoksnių. Jis yra krikščioniškas ženklas, bet kaip geometrinė forma ir ugnies ar centro motyvas jis aptariamas ir platesnėje senosios ornamentikos aplinkoje.
Dėl to lygiakraščio kryžiaus nereikia uždaryti vienoje reikšmėje. Jo prasmė priklauso nuo dirbinio: margutyje, prieverpstėje, kryždirbystėje ar juostoje jis veikia skirtingai.
Ryšys su Perkūno ir Ugnies kryžiais
Svastikos tipo arba besisukantis kryžius gali būti suprantamas kaip lygiakraščio kryžiaus dinaminė atmaina. Šis ryšys svarbus kalbant apie Perkūno ir Ugnies kryžius.
Vis dėlto lygiakraštis kryžius yra platesnis ir neutralesnis motyvas. Jis tinka kaip bazinis puslapis, iš kurio galima pereiti prie jautresnių ir sudėtingesnių besisukančių kryžių.