Lietuviški simboliai

Pynutė, meandras ir juostinis raštas: reikšmė lietuvių mitologijoje

Pynutė, meandras ir juostinis raštas lietuvių ornamentikoje veikia kaip ribos, kelio, nenutrūkstamo ryšio ir tvarkingos ženklų sekos simboliai.

Tipas

Simbolis

Sritis

Pynutė, meandras, juostinis ornamentas, riba, kelias, audiniai, medžio puošyba

Šaltinių būsena

gerai paliudyta

Vardai ir variantai

pynutės raštas, meandras, juostinis ornamentas, apvado raštas

Kas yra pynutė ir meandras?

Pynutė yra susipynusių linijų ar juostelių motyvas, o meandras - kampuotas, nenutrūkstamai vingiuojantis ornamentas. Abu jie dažnai veikia kaip apvadas, kraštas arba juostinis raštas.

Lietuvių tautodailėje tokie raštai svarbūs todėl, kad sujungia puošybą ir ribą. Jie gali saugoti kraštą, įrėminti centrą arba parodyti nenutrūkstamą ryšį.

Riba ir apsauga

Apvadas liaudies mene nėra vien techninė detalė. Kai jis dengia audinio, skrynios, medžio dirbinio ar margučio kraštą, jis gali būti skaitomas kaip apsauginė juosta.

Pynutė ypač gerai perteikia ryšio idėją: gijos susipina, laikosi kartu ir sudaro vieną tvirtą seką.

Kelias ir nenutrūkstamumas

Meandras savo forma primena kelią, vingį ar ilgos kelionės seką. Dėl to jis gali būti siejamas su perėjimu, judėjimu ir nuolatiniu laiko tekėjimu.

Juostose ši reikšmė dar stipresnė, nes pati juosta yra ilga, nešiojama arba dovanojama ženklų seka.

Juostinis raštas kaip sistema

Juostinis raštas nėra vien vienas motyvas. Tai visa kompozicijos logika: ženklai eina eile, kartojasi, laikosi krašto ir kuria vizualų taką.

Todėl pynutė, meandras ir juostinis raštas gerai veikia kartu viename puslapyje. Jie visi kalba apie ribą, tęstinumą ir sutvarkytą judėjimą.

Pynutės, meandro ir juostinio rašto ženklai ir artimi vaizdiniai

Šie ženklai padeda atpažinti pynutę, meandrą ir juostinį raštą dainose, sakmėse, šventėse, tautodailėje ir senosios pasaulėžiūros aiškinimuose.

ribakeliasryšystęstinumasapsaugajuostatvarka

Pynutės, meandro ir juostinio rašto šaltiniai ir naudingi puslapiai