- Tipas
- Simbolis
- Sritis
- Saulė, rozetė, spinduliai, kryždirbystė, prieverpstės, medžio drožyba, audiniai
- Šaltinių būsena
- gerai paliudyta
Saulės ženklas, Saulutė, spindulinė Saulė, Saulės ornamentas
Kas yra Saulutė?
Saulutė yra stilizuotas Saulės ženklas: apskritimas, žvaigždė, spindulių vainikas arba spindulinis kryžius. Ji dažna prieverpstėse, kryždirbystėje, medžio drožyboje, audiniuose ir liaudies meno ornamentikoje.
Šis motyvas leidžia vienoje formoje sujungti šviesą, laiką, gyvybę ir sakralumą. Dėl to Saulutė yra vienas svarbiausių Lietuvių tradicinės simbolikos puslapių.
Saulutė prieverpstėse ir medyje
Tarp jų puošybos motyvų yra Saulė ir segmentinės žvaigždės, o Žemaitijoje šie motyvai ypač ryškūs. Tai svarbi atrama, nes Saulutė čia matoma konkrečiame tradiciniame daikte.
Medžio dirbiniuose Saulutė ne tik puošia paviršių, bet ir kuria daikto centrą. Ji tampa vieta, iš kurios sklinda ritmas, spinduliai ir vizualinė tvarka.
Saulutė kryždirbystėje
Kryždirbystėje Saulutė dažnai pasirodo kryžiaus kryžmoje, viršūnėje arba kaip kalto metalo spindulių ornamentas. Geležinės kryžių viršūnės su spindulinėmis Saulutėmis, Mėnuliukais ir žvaigždutėmis – vienas gražiausių Lietuvių kalvystės žanrų, kuriame šviesos ženklas iškyla pačiame aukščiausiame kryžiaus taške. Taip Saulutė jungiasi su krikščionišku kryžiumi, bet išlaiko soliarinės šviesos vaizdinį.
Tai geras pavyzdys, kaip Lietuvių simboliai nėra vieno sluoksnio. Tas pats Saulės ženklas gali veikti ir senesnėje dangaus šviesulių vaizduotėje, ir krikščioniškoje sakralios erdvės kultūroje.
Kaip Saulutę naudoti šiandien?
Šiuolaikiniame dizaine Saulutė dažnai atpažįstama kaip Lietuviškas paveldo ženklas. Svarbu neatskirti jos nuo medžiagos: medžio, metalo, audinio, juostos ar margučio.
Geriausiai ji veikia tada, kai rodoma ne kaip abstraktus logotipas, o kaip gyvas ornamentas, turintis ryšį su šviesa, metų ciklu ir rankų darbu.
