Simbolis
Tautodailė, audiniai, juostos, medžio drožyba, margučiai, kryždirbystė, buities daiktai
gerai paliudyta
lietuviški ornamentai, lietuvių raštai, tautodailės ornamentai, liaudies meno simboliai
Kas yra lietuvių ornamentai?
Lietuvių ornamentai yra pasikartojančių ženklų, linijų ir formų sistema, matoma audiniuose, juostose, margučiuose, medžio drožyboje, kalvystėje, kryždirbystėje ir buities daiktuose. Tai ne vien dekoras: raštas dažnai pažymi tvarką, ritmą, šventę, apsaugą arba daikto paskirtį.
Enciklopediniu požiūriu ornamentas yra puošybos forma, tačiau lietuvių tradicijoje jis dažnai susijęs su gamtos stebėjimu ir bendruomenės atmintimi. Saulutė, rombas, kryželis, spiralė ar žaltys gali veikti kaip meninis motyvas ir kaip pasaulėvaizdžio užuomina.
Kodėl ornamentus reikia aiškinti atsargiai?
Dalis ženklų puikiai paliudyti kaip tautodailės motyvai, bet jų senoji religinė prasmė ne visada tiesiogiai užrašyta. Todėl geras aiškinimas atskiria tris dalykus: kur ženklas rastas, kaip jis vadintas ir kokia prasmė jam vėliau priskiriama.
Tai ypač svarbu kalbant apie kryžiaus, svastikos, ugnies ar Perkūno motyvus. Pats vaizdas gali būti senas, o konkretus pavadinimas arba mitologinis paaiškinimas gali priklausyti kitam laikotarpiui.
Kur ornamentai gyvena?
Audiniuose ir juostose ornamentas tampa ritmu, kurį galima nešioti, dovanoti ar naudoti apeigiškai. Medžio dirbiniuose jis pabrėžia daikto vietą namų pasaulyje: verpstė, prieverpstė, skrynia ar lėkis gauna ženklinį paviršių.
Kryždirbystėje ir kapinių ženkluose ornamentas pereina į sakralios erdvės kalbą. Ten saulutės, žvaigždės, paukščiai, žalčiai ir augaliniai motyvai jungiasi su krikščioniškais ir senesniais liaudies simbolikos sluoksniais.
Kaip skaityti šio skyriaus puslapius?
Šiame skyriuje ornamentai aiškinami kaip tradicinės kultūros ženklai, o ne kaip uždara vieno rakto sistema. Kiekviename puslapyje verta klausti, ar kalbame apie formą, daiktą, regioninę tradiciją, šventę ar modernią rekonstrukciją.
Toks metodas leidžia išvengti per greitų teiginių ir kartu parodyti, kad lietuvių raštai yra labai turtinga vaizdinė kalba. Ji jungia žemdirbystę, namus, dangaus šviesulius, ugnį, vandenį, gyvūnus ir žmogaus rankų darbą.