Tu pucine žodžiai

-Tu pucine,
Tu pucine, tu raudonas,
Kur Žiemelį žiemavojai?

-Kur išdzygau,
Kur išdzygau, ty stovėjau,
Ty Žiemeli žiemavojau:

An upelės,
An upelės, an bistrojos:
Bistrus vanduoj šaknis plaude.

Bistrus vanduoj
Bistrus vanduoj šaknis plaude,
Ty mergelė burnų prausė.

Ty mergelė,
Ty mergelė burnų prausė
Ir prausdama gailiai verke

-Neverk, jauna,
Neverk, jauna mergužela,
Bernužėlio neželavok.

Raikej neicie,
Raikej neicie už žaunieriaus,
Pas Žaunierių ner žemelės.

Pas žaunierių.
Pas žaunierių ner žemelės
Nei žemelės, nei pirkelės.

Cik kardelis,
Cik kardelis prieg šalalės,
Kepurėlė an galvelės.

Raikėj aicie,
Raikėj aicie už bernelio,
Už bernelio, už artojaus.

Pas artojų.
Pas artojų yr žemelė
Ir žemelė, ir pirkelė.

Kepurėlė,
Kepurėlė an galvelės,
O mergelė prieg šalalės.

Tu pucine: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip patariamąją dainą apie tinkamą jaunikį. Pradžioje kreipiamasi į raudoną putiną, klausiant, kur jis žiemavojo, o jis atsako stovėjęs prie bistrios upelės, kur bistrus vanduo plovė šaknis, o mergelė prausėsi ir gailiai verkė. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip verkiančios merginos paveikslą prie upės.

Toliau mergina raminama neverkti ir neželavoti bernužėlio, nes nereikia eiti už žaunieriaus, kareivio, mat jis neturi nei žemelės, nei pirkelės, tik kardelį prie šalies ir kepurėlę ant galvos. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip įspėjimą dėl beturčio kareivio.

Pabaigoje patariama eiti už bernelio, artojaus, kuris turi žemelę ir pirkelę. Šį patarimą galima interpretuoti kaip praktišką išmintį renkantis įsikūrusį artoją, o ne kareivį. Tai viena galima prasmė, tačiau patarimo rinktis artoją motyvas dainoje aiškus.

Tu pucine: simboliai ir posakiai

Raudonas putinas prie upės: Prie bistrios upelės žiemavojantis putinas. Jis žymi liudininką, gretinamą su mergina.
Verkianti mergelė: Prie upės burną prausianti ir verkianti mergina. Ji žymi sielvartą dėl meilės.
Žaunierius be žemės: Nei žemės, nei pirkios neturintis kareivis. Jis žymi neįsikūrusį, beturtį jaunikį.
Artojas su žeme ir pirkele: Žemę ir trobą turintis artojas. Jis žymi tvirtą, įsikūrusį jaunikį.