Paremti Lietuva.love projektą

Ant kalno karklai siūbavo žodžiai

Ant kalno karklai siūbavo, /3x
Pakalnėj vanduo liūliavo,
Liūliavo, liūliavo.

Tenai vaikščiojo mergelė, /2x
Ten vaikščiojo mergužėlė,
Balta graži lelijėlė,
Lelija, lelija.

Štai ir atjojo bernelis, /2x
Ir atjojo bernužėlis,
Baltas gražus dobilėlis,
Dobilas, dobilas.

Mergele mano jaunoji, /3x
Kur šią naktelę nakvoji,
Nakvoji, nakvoji?

Aukštam tėvelio svirnely, /3x
Margoj močiutės lovelėj,
Lovelėj, lovelėj.

Ant kalno karklai siūbavo: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip meilės ir piršlybų dainą, kurioje per Gamtos vaizdus pristatoma jaunoji pora. Siūbuojantys karklai ant kalno ir liūliuojantis vanduo pakalnėje sukuria ramią, lyrišką pradžią. Tokie Gamtos vaizdai dažnai pasitelkiami kaip įžanga prieš pristatant mergelę ir bernelį.

Mergelė vadinama balta gražia lelijėle, o bernelis baltu gražiu dobilėliu. Šiuos palyginimus galima interpretuoti kaip tradicinius grožio ir tyrumo ženklus: lelija dažnai siejama su mergyste, o dobilas su jaunu vyru. Tokia simbolika pabrėžia, kad abu jaunieji yra žydintys, gražiausio amžiaus.

Pokalbyje bernelis klausia, kur mergelė šią naktį nakvoja, o ji atsako: aukštame tėvelio svirne, margoje močiutės lovelėje. Svirnas vasarą būdavo merginų miegamoji vieta, todėl atsakymą galima suprasti ir kaip kuklų nurodymą, ir kaip subtilią piršlybų užuominą. Tai viena galima prasmė, tačiau jaunųjų pažinties ir piršlybų nuotaika dainoje aiški.

Ant kalno karklai siūbavo: simboliai ir posakiai

Karklai
Prie vandens augantys krūmai, kuriantys Gamtos peizažą. Siūbuojantys karklai pradeda lyrišką dainos vaizdą.
Lelija
Baltos lelijos palyginimas tradiciškai žymi mergelės grožį ir tyrumą. Jis pabrėžia jaunystę ir nekaltybę.
Dobilas
Dobilo palyginimas dainose dažnai skiriamas jaunam vyrui. Jis reiškia žydintį, stiprų bernelį.
Svirnas
Klėtis, kurioje vasarą miegodavo merginos. Nuoroda į svirną gali turėti piršlybų potekstę.

Ant kalno karklai siūbavo: dainos istorija

Daina priklauso meilės (piršlybų) dainoms, kuriose žmogaus jausmai pristatomi per Gamtos paralelę. Įžangoje siūbuoja karklai ir liūliuoja vanduo, o paskui pasirodo jaunoji pora: mergelė – „balta graži lelijėlė“, bernelis – „baltas gražus dobilėlis“. Tokie augalų epitetai yra tradiciniai grožio ir jaunystės ženklai.

Pokalbis baigiasi klausimu, kur mergelė nakvoja; atsakymas apie tėvelio svirną turi piršlybų potekstę, nes svirne vasarą miegodavo merginos. Konkretaus užrašymo duomenų puslapyje nėra, todėl daina pristatoma pagal žanrą.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986

Ant kalno karklai siūbavo: šaltiniai