Ant kalno karklai siūbavo žodžiai

Šią dainą galima suprasti kaip meilės ir piršlybų dainą, kurioje per gamtos vaizdus pristatoma jaunoji pora. Siūbuojantys karklai ant kalno ir liūliuojantis vanduo pakalnėje sukuria ramią, lyrišką pradžią. Tokie gamtos vaizdai dažnai pasitelkiami kaip įžanga prieš pristatant mergelę ir bernelį.

Mergelė vadinama balta gražia lelijėle, o bernelis baltu gražiu dobilėliu. Šiuos palyginimus galima interpretuoti kaip tradicinius grožio ir tyrumo ženklus: lelija dažnai siejama su mergyste, o dobilas su jaunu vyru. Tokia simbolika pabrėžia, kad abu jaunieji yra žydintys, gražiausio amžiaus.

Pokalbyje bernelis klausia, kur mergelė šią naktį nakvoja, o ji atsako: aukštame tėvelio svirne, margoje močiutės lovelėje. Svirnas vasarą būdavo merginų miegamoji vieta, todėl atsakymą galima suprasti ir kaip kuklų nurodymą, ir kaip subtilią piršlybų užuominą. Tai viena galima prasmė, tačiau jaunųjų pažinties ir piršlybų nuotaika dainoje aiški.