Anuo pusie ežera žodžiai

Šią žemaitiškai užrašytą dainą galima suprasti kaip dainą, jungiančią piršlybų ir brolio netekties motyvus. Pradžioje anapus ežero žaliuoja linda, po kuria stovi trys mergelės, susitarusios laistyti rūtelių daržą. Žalia linda ir rūtų daržas tradiciškai siejami su mergyste, todėl ši dalis sukuria jaunystės ir piršlybų lūkesčio nuotaiką.

Analogiškai anapus ežero žaliuoja beržas, po kuriuo stovi trys berneliai. Jie taip pat tariasi tarpusavyje ir nutaria eiti pas vieną mergelę. Toks veidrodinis merginų ir bernelių vaizdavimas yra dažna lietuvių dainų sandara, leidžianti supriešinti ir suporuoti jaunuosius.

Trečiajame posme bernelių pokalbis virsta ginču, kam priklauso mergelė: vienas sako „mano", kitas „Dievas žino", trečias vėl tvirtina ją esant savo ir klausia, kodėl ji tokia liūdna vaikšto. Mergelės atsakymas netikėtai nukreipia dainą į skausmą: ji liūdi, nes brolelis išjojo į svetimą šalį ir nežinia, ar sugrįš. Tai galima interpretuoti kaip piršlybų vaizdo ir brolio netekties susipynimą, kur jaunystės džiaugsmą temdo nerimas dėl išvykusiojo. Tai viena galima prasmė.