Anuo pusie ežera žodžiai
Anuo pusie ežera
Žali leipa žaliava
Vuo po tuo leipeli vuo po tuo žaliuoji
Trys mergelės stuoviejė
Trys mergelės stuoviejė
Tarpu savės šnekiejė
Ir susiruokava ir susišnekiejė
Laistyt rütieliu darža
Anuo pusie ežera
Žals beržielis žaliava
Vuo po tuo berželiu vuo po tuo žaliuoju
Trys bernele stuoviejė
Trys bernele stuoviejė
Tarpu savės šnekiejė
Ir susiruokava ir susišnekiejė
Et pas veina mergelė
Veinas sakė, kad mona
Ontras saké-Dievs žėna
Vuo tretysis sakė mergužėlė mona
Kuo tep liūdna vakščiuoji
Dėl tuo liūdna vakščiuoju
Kad bruolelė nebtoro
Išjuojė bruolielis į svetima šali
Dievas žena ar sugrįš
Anuo pusie ežera: dainos interpretacija
Šią žemaitiškai užrašytą dainą galima suprasti kaip dainą, jungiančią piršlybų ir brolio netekties motyvus. Pradžioje anapus ežero žaliuoja linda, po kuria stovi trys mergelės, susitarusios laistyti rūtelių daržą. Žalia linda ir rūtų daržas tradiciškai siejami su mergyste, todėl ši dalis sukuria jaunystės ir piršlybų lūkesčio nuotaiką.
Analogiškai anapus ežero žaliuoja beržas, po kuriuo stovi trys berneliai. Jie taip pat tariasi tarpusavyje ir nutaria eiti pas vieną mergelę. Toks veidrodinis merginų ir bernelių vaizdavimas yra dažna lietuvių dainų sandara, leidžianti supriešinti ir suporuoti jaunuosius.
Trečiajame posme bernelių pokalbis virsta ginču, kam priklauso mergelė: vienas sako „mano", kitas „Dievas žino", trečias vėl tvirtina ją esant savo ir klausia, kodėl ji tokia liūdna vaikšto. Mergelės atsakymas netikėtai nukreipia dainą į skausmą: ji liūdi, nes brolelis išjojo į svetimą šalį ir nežinia, ar sugrįš. Tai galima interpretuoti kaip piršlybų vaizdo ir brolio netekties susipynimą, kur jaunystės džiaugsmą temdo nerimas dėl išvykusiojo. Tai viena galima prasmė.
Anuo pusie ežera: simboliai ir posakiai
- Linda
- Žaliuojanti linda, po kuria stovi mergelės, dainose siejama su moteriškumu ir jaunyste. Ji žymi merginų pasaulį.
- Beržas
- Žaliuojantis beržas, po kuriuo stovi berneliai, sudaro porą lindai. Jis žymi vyriškąjį, bernelių pasaulį.
- Rūtelių daržas
- Rūtų darželis yra mergystės simbolis. Jo laistymas rodo merginų rūpestį savo skaistumu ir jaunyste.
- „Brolelis išjojo į svetimą šalį"
- Posakis, žymintis brolio išvykimą, galbūt į karą ar tolimą kraštą. Jis įneša į dainą netekties ir nerimo gaidą.