
- Vieta
- Vainežerio kaimas, Kapčiamiesčio seniūnija, Lazdijų rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- dendrologiškai vertingas buvusio dvaro parkas su pėsčiųjų taku, Vainežerio ežeru, Emilijos Pliaterytės memorialu ir greta esančiu Okopkos įtvirtinimu
- Adresas
- Veisiejų regioninis parkas, Vainežerio k., Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r.
- Koordinatės
- 54.07862, 23.67142
- Kiek skirti laiko
- 1,5-2,5 val. parko takui, alėjoms ir ežero pakrantei; 2,5-3,5 val. įtraukiant atskirą taką iki Okopkos
- Geriausias metas
- sausas pavasario ar rudens rytas šimtamečių medžių struktūrai ir spalvoms; vasarą verta atvykti anksti, o pirmą kartą lankytis tik šviesiu metu
Vainežerio dvaro parkas, Justinavo dvaro parkas, Vainežerio buvusio dvaro parkas
4,8 balo Google kortelė žymi šiaurinę parko dalį, o patogus įėjimas yra pietvakariuose
Žemėlapiuose būtina atskirti dvi korteles. 2026 m. liepos 15 d. tiksli kortelė „Vainežerio parkas“, pažymėta kaip parkas, rodė 4,8 balo iš 5 pagal 16 atsiliepimų. Jos vietos ID yra ChIJGx_nLbCT4EYRyqX8QRAlQRE, o taškas 54.07862, 23.67142 yra prie šiaurinės plataus parko dalies, netoli krypties į Okopką. Dėl to šiame puslapyje jis sąžiningai pažymėtas kaip reprezentacinis, ne kaip vienintelis įėjimas.
Atskira kortelė „Vainežerio buvusio dvaro sodybos fragmentai“ yra ties 54.0735103, 23.6693968. Tą pačią dieną ji turėjo 4,4 balo pagal 154 atsiliepimus, todėl būtent ši antroji kortelė 4,5 ribos neatitinka. Abi kortelės aprašo susijusias to paties istorinio kraštovaizdžio dalis, tačiau jų įvertinimų ir taškų suplakti negalima.
Pirmam apsilankymui geresnis orientyras yra pietvakarių įėjimas. 2026 m. direkcijos renginio informacijoje Vainežerio dvaro parko automobilių aikštelė nurodyta ties 54.073210, 23.668208, beveik sutampant su Saugoma.lt objekto tašku 54.073, 23.668. Nuo čia prasideda takai, stovi informacinis stendas ir lengviau perskaityti parko dalis, o Google 4,8 kortelę verta naudoti bendram vietos radimui.
Ežeras padalija parką, o 2022 m. plane užfiksuotas 2 km pėsčiųjų takas
Saugoma.lt nurodo, kad parkas įveistas maždaug prieš 200 metų. Vainežerio ežeras jį dalija pusiau, tačiau natūrali pakrantės želdinių juosta abi puses susieja į vieną kraštovaizdį. Vakaruose atviras erdves skaido medžių ir krūmų grupės; savivaldybės turizmo apraše pietvakarinė dalis įvardijama kaip įėjimo, takų ir aikštelės zona, vidurinė - kaip ežeras su pakrančių želdiniais, rytinė - kaip pieva ir vadinamasis Medžių muziejus.
Skirtinguose viešuose dokumentuose ploto skaičiai nesutampa todėl, kad apima ne tą patį perimetrą. 2022 m. Veisiejų regioninio parko veiklos plano priežiūros lentelėje Vainežerio dvaro parkui skirta 9,5 ha teritorija, o savivaldybės lankytinos vietos aprašas nurodo 12 ha parką. Tai galima suprasti kaip skirtingą tvarkomos teritorijos ir platesnio lankytino parko apskaitą, bet šaltiniai nepateikia ribų brėžinio, kuris leistų šią išvadą patvirtinti tiksliai. Todėl vieno skaičiaus nederėtų pateikti kaip neginčijamo viso kraštovaizdžio ploto.
Tame pačiame 2022 m. plane rekreacinės infrastruktūros lentelė apskaitė 2 km Vainežerio dvaro parko pėsčiųjų taką ir atskirą 1 km taką iki Vainežerio gynybinių įtvirtinimų. Šie skaičiai yra patikimi to laikotarpio priežiūros orientyrai, bet ne naujas 2026 m. trasos auditas. Vietoje sekite dabartinius ženklus, nebandykite uždaryti rato per privačias ar užžėlusias atkarpas ir po liūčių numatykite daugiau laiko.
Ovalią pievą juosia šimtamečių liepų, klevų ir skroblų alėja
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Vainežerio dvaro parką įtraukia į Lazdijų rajono botaninių gamtos paveldo objektų sąrašą. Pagrindinis kompozicinis akcentas yra ovalo formos šimtamečių liepų, klevų ir skroblų alėja. 2026 m. direkcijos žygio apraše dar minimos guobų ir vinkšnų alėjos, o savivaldybės augalijos aprašas tarp vietinių rūšių vardija uosius bei tarp svetimžemių medžių išskiria pilkąjį kėnį ir europinį maumedį.
Drevės ir senų kamienų irimas nėra vien nepriežiūros ženklas. Saugoma.lt aiškina, kad jose peri įvairių rūšių paukščiai, vasarą įsikuria šikšnosparniai ir naminių bičių spiečiai. Konkretus gyvūnas per vieną apsilankymą negarantuojamas, o uokso negalima liesti, valyti ar bandyti apšviesti telefonu.
Atviroje pievoje pastatytos siauros molio konstrukcijos su mediniais rėmais ir stogeliais laukinėms bitėms. Jų sienelėse matomos mažos lizdų angos, todėl tai ne dekoratyvūs dvaro stulpai ir ne aviliai medui rinkti. Apžiūrėkite iš tako, nekiškite daiktų į angas ir pavasarį bei vasarą palikite vabzdžiams ramų skrydžio koridorių.
Dvaro rūmų neliko, bet čia dokumentuota Emilijos Pliaterytės mirties vieta
2025 m. direkcijos istoriniame apraše Vainežerio valdos pradžia siejama su XVI a., kai Žygimantas Senasis žemes skyrė savo raštininkui V. Kapočiui. Saugoma.lt pirmuosius rūmus rytiniame ežero krante datuoja XVII-XVIII a., o direkcija atsargiau rašo, kad pirmoji rezidencija, sodas ir medelynas čia galėjo atsirasti XVIII a. Vėliau dvarą valdė Ablamavičiai ir Murauskai.
Svarbiausias tiksliai datuotas įvykis yra Emilijos Pliaterytės mirtis. VLE nurodo, kad 1806 m. Vilniuje gimusi grafaitė buvo 1830-1831 m. sukilimo veikėja ir 25-ojo pėstininkų pulko kapitonė. Sukilėlių kariuomenei traukiantis į Prūsiją ji bandė pasiekti Lenkijos Karalystę, susirgo ir 1831 m. gruodžio 23 d. mirė Justinavo dvare prie Kapčiamiesčio. Ji palaidota Kapčiamiestyje.
Greta buvusios dvaro sodybos vietos Pliaterytę įamžina skulptoriaus Evaldo Pauzos sukurta klūpinti figūra. Tai memorialas, o ne išlikusio rūmų interjero dalis. Centriniai rūmai ir ūkiniai pastatai sunyko, todėl lankytojas čia randa reljefo, želdinių, sodybos fragmentų bei atminties ženklų kraštovaizdį, bet ne atvertą dvaro pastatą ar ekspoziciją.
Okopkos karo istorija ir 1812 m. pasakojimas nėra to paties patikimumo
Maždaug 0,3 km į šiaurę nuo Vainežerio ežero yra atskiras objektas - senovės gynybinis įtvirtinimas, vadinamas Okopka. Saugoma.lt rašo, kad jį veikiausiai įrengė dvarininkai XVII-XVIII a. ir kad įtvirtinimas naudotas 1701-1721 m. karo su Švedija bei Rusija metu. Direkcijos aprašuose jis išskiriamas kaip neįprastas Veisiejų regioninio parko kultūros paveldo objektas.
Kita pasakojimo dalis aiškiai priklauso vietos tradicijai. Gyventojai pasakojo, kad 1812 m. kalne buvo prancūzų apkasai, vadinti okopkomis, ir iš to kilo Okopkos kalno vardas. Saugoma.lt taip pat nurodo, kad 1863 m. čia slapstėsi sukilėliai. 1812 m. versijos nederėtų pristatyti kaip archeologiniais tyrimais galutinai įrodyto statybos laiko.
Iki įtvirtinimo 2022 m. priežiūros plane buvo apskaitomas 1 km takas. Reljefas, pylimai ir miško danga geriausiai matomi ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį, bet šlaitai tada gali būti šlapi. Nevaikščiokite pylimų briaunomis nepažymėtais trumpiniais ir nieko nekaskite - tai paveldo vieta, o ne žaidimų kalnas.
Atskiro privalomo bilieto nerasta, tačiau visas maršrutas nėra pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms
Oficialūs Vainežerio parko ir tako puslapiai neskelbia vartų, kasos ar atskiro darbo laiko. Taip pat nerasta privalomo įėjimo bilieto į šią lauko vietą. 2026 m. VSTT skelbė savanorišką saugomų teritorijų lankytojo bilietą: 1 Eur vienai dienai vienoje teritorijoje, 5 Eur 30 dienų vienoje teritorijoje ir 25 Eur metams visose saugomose teritorijose; SMS bilieto bendra kaina nurodyta 1,35 Eur. Kainas ir sąlygas prieš kelionę tikrinkite oficialiame puslapyje, nes jos gali pasikeisti.
Saugoma.lt tiek parką, tiek Okopką aiškiai žymi kaip žmonėms su judėjimo negalia nepritaikytus objektus. Natūralūs žolės ir žemės takai, šaknys, nuolydžiai, drėgnos pakrantės bei įtvirtinimo reljefas gali trukdyti ir neįgaliojo, ir vaikiškam vežimėliui. Pietvakarių aikštelė pati savaime nereiškia, kad nuo jos įrengtas nenutrūkstamas bekliūtis maršrutas.
Pagrindiniam parko pasivaikščiojimui skirkite 1,5-2,5 valandos, o su Okopka - iki 3,5 valandos. Atvykite šviesiu metu, avėkite uždarą neslystančią avalynę, turėkite vandens ir apsaugą nuo erkių. Nevažiuokite per pievą iki Google taško, nestatykite automobilio ant tako ir nelipkite į senų medžių dreves ar molio bičių konstrukcijas.










