- Vieta
- Šilutės rajono savivaldybė
- Regionas
- Pamarys
- Tipas
- lagūninės kilmės ežeras Nemuno deltoje
- Adresas
- Krokų Lanka, Šilutės r. (Nemuno deltos regioninis parkas)
- Koordinatės
- 55.33000, 21.30000
- Kiek skirti laiko
- 1-2 val.; daugiau su paukščių stebėjimu ar valtimi
- Geriausias metas
- pavasaris ir ruduo – paukščių migracijos metas
Krokų Lanka
Krokų Lanka: lagūna Nemuno deltoje
Krokų Lanka yra seklus ežeras Šilutės rajone, maždaug 7 km į vakarus nuo Šilutės, Nemuno deltos regioniniame parke. Tai lagūninės kilmės vandens telkinys: jis susidarė Nemuno sąnašoms atitvėrus dalį Kuršių marių, todėl Krokų Lanka geriausiai suprantama kaip tarpinė erdvė tarp upės deltos ir marių.
Ežero plotas – 787,8 ha, ilgis iš šiaurės į pietus 4,6 km, didžiausias plotis 3,3 km. Vanduo labai seklus: didžiausias gylis 2,5 m, vidutinis – 1,9 m, o paviršiaus altitudė vos 0,1 m. Tai paaiškina, kodėl Krokų Lanka tokia svarbi vandens ir pelkių paukščiams.
Krantai, įlankos ir vandens augalija
Krokų Lankos krantai žemi, daugiausia pelkėti, o nuo aplinkinių polderių atskirti apsauginiu pylimu. Vakarinėje dalyje yra Purvalankio įlanka, pietvakariuose – Didbalės įlanka, tarp jų – pusiasalis.
Ežere labai gausi vandens augalija: pakraščiuose plati meldų, nendrių ir švendrų juosta, o gilesnėse vietose – plūdės, plunksnalapės ir elodėjos. Toks nendrynų ir atviro vandens derinys sudaro idealias sąlygas perint ir migruojant paukščiams.
Vandenys, kurie maitina ir nuteka
Į Krokų Lanką įteka Aukštumala, Kurpjovinė ir Kampupė, o išteka Purvalankis (Minijos intakas) bei protaka į Atmatą. Taip ežeras yra įaustas į visą Nemuno žemupio vandenų tinklą.
Krokų Lanka priklauso Nemuno žemupio baseinui ir Nemuno deltos regioniniam parkui, todėl jos lankymą verta planuoti kartu su kitomis deltos vietomis.
Paukščių kraštas
Sekli, nendrynais apaugusi Krokų Lanka yra viena svarbių Nemuno deltos paukščių buveinių; nuo 1995 m. čia veikia atskiras Krokų lankos botaninis-zoologinis draustinis (1220 ha), saugantis lagūninės kilmės ežero hidrobiocenozes. Pavasarį ir rudenį stebimos migruojančių paukščių sankaupos, o nendrynuose peri ir sustoja didysis baublys, nendrinė lingė, jūrinis erelis, gulbės giesmininkės, baltakaktės bei pilkosios žąsys ir daugybė ančių.
Visa Nemuno delta nuo 1993 m. yra tarptautinės svarbos Ramsaro šlapynė ir patenka į Vakarų Palearktikos paukščių migracijos kelią; Nemuno deltos regioninis parkas (įsteigtas 1992 m.) saugo per 300 paukščių rūšių, todėl ežerą prasminga jungti su Ventės ragu į vieną paukščių stebėjimo maršrutą.
Kaip lankyti Krokų Lanką
Krokų Lanka geriausiai pažįstama nuo polderių pylimų ir deltos kelių, o vandenyje – valtimi. Apžiūrai pakanka 1-2 valandų, paukščių stebėjimui ar irklavimui verta skirti daugiau laiko.
Geriausias laikas – pavasario ir rudens migracijos. Lankantis Nemuno deltos regioniniame parke verta laikytis saugomų teritorijų taisyklių ir netrikdyti paukščių.
Ką pastebėti vietoje
Atkreipkite dėmesį į ežero seklumą, plačias nendrių juostas, polderių pylimus ir tai, kaip vanduo, pelkė ir sausuma deltoje nuolat susilieja. Tai būdingas Nemuno deltos kraštovaizdis.
Su žiūronais verta pasižiūrėti į vandens paukščius ir nendrynų gyventojus. Rami, lygi deltos panorama čia ne mažiau svarbi nei pavieniai objektai.
