Lankytinos vietos Lietuvoje

Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia - 1857 m. raudonplytė Saugų parapijos šventovė, statyta Prūsijos iždo lėšomis

Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia - 1854-1857 m. Prūsijos karalystės iždo lėšomis pastatyta raudonplytė Mažosios Lietuvos šventovė, išaugusi iš 1815 m. įkurtos Saugų filijos. Nesugriauta per karą ir sovietmetį, ji tebeveikia kaip negausi Saugų parapija ir yra vienas Pamario liuteronų maršruto taškų.

Vieta

Saugos, Šilutės rajono savivaldybė

Regionas

Pamarys

Tipas

evangelikų liuteronų bažnyčia

Adresas

Tilžės g. 23, Saugos

Koordinatės

55.46610, 21.46702

Kiek skirti laiko

15-30 min.

Geriausias metas

dienos šviesa arba parapijos pamaldų laikas

Vardai ir variantai

Saugos liuteronų bažnyčia, Saugų liuteronų bažnyčia

Saugų liuteronų parapijos centras Pamaryje

Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia stovi miestelyje, kuriame liuteronų parapijos istorija yra svarbi vietos tapatybės dalis. VLE Saugas apibūdina kaip katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centrą, esantį apie 13 km į šiaurę nuo Šilutės; liuteronų bažnyčia čia pastatyta 1857 m., o katalikų Šv. Kazimiero - tik 1947 m.

Tai nėra turistų minių lankoma vieta. Jos vertė labiau atsiveria keliaujantiems sąmoningai po Mažosios Lietuvos miestelius. VLE pažymi, kad šioje bažnyčioje kunigavo Mažosios Lietuvos kultūros veikėjai Kristupas Jurkšaitis ir Kristupas Sturys.

Nuo Verdainės filijos (1815) iki savų maldos namų

Pagal LELB skelbiamą Alberto Juškos istoriją, parapiją čia norėta įkurti dar XIX a. pradžioje. 1815 m. nuo Verdainės parapijos atskirti šiauriniai kaimai ir įkurta Saugų filija. Iš pradžių pamaldos vyko mokykloje ir ūkininkų namuose, vasarą net daržinėse, o nuolatinis kunigas Georgas Morgenas atkeltas 1844 m.

Turėdamai savo dvasininką, Saugų filijai papildomai priskirta dar 10 anksčiau Priekulės bažnyčiai priklausiusių kaimų. Ilgainiui bendruomenė išaugo iki 31 kaimo ir apie 4300 narių, tad prireikė erdvių savų maldos namų.

1854-1857 m. statyba Prūsijos iždo lėšomis

Kertinį bažnyčios akmenį 1854 m. rugpjūčio 30 d. pašventino antrasis filijos kunigas Kristupas Sturys (dirbęs čia 1849-1864 m.). Stačiakampė, raudonų plytų, aukšta ir masyvi bažnyčia su nedideliu bokšteliu statyta net trejus metus, o šventinimo iškilmės įvyko 1857 m. spalio 9 d. Reikšminga, jog didžiąją statybos išlaidų dalį padengė Prūsijos karalystės iždas - statybos reikalais besirūpinę asmenys pasiekė, kad bažnyčia būtų įtraukta į valstybės finansuojamų statinių sąrašą.

Vidus - vienos navos su apside, dailininko dekoruotas; jame buvo sujungtas altorius-sakykla, talpūs kūrai, 14 registrų vargonai ir vienas varpas. Pasakojama, kad varpas, tarsi suvokdamas nelengvą parapijiečių gyvenimą, skambėdavęs vis kartodamas: „Prie Saugų daug vargų!“.

Kunigai ir XX a. istorija

Tarp Saugų kunigų ryškus Kristupas Jurkšaitis (1882-1896) - tautosakos rinkėjas ir liaudies gydytojas, važinėjęs po kaimus pasikinkęs porą mažų ponių, gydęs žmones ir gyvulius, pinigų iš nieko neimdavęs. Nuo 1897 m. dirbo veiklus Johannesas Kurtas Kalankė, įsteigęs taupomųjų kasų ir paskolų draugiją.

Tarpukariu čia atvyko misionierius Friedrichas Oksas, mėginęs išnaikinti lietuvybę; žmonėms pasipriešinus, 1934 m. iš Saugų buvo išprašytas. Paskutinysis tarpukario kunigas Gottfriedas Tenikaitis 1944 m. pabaigoje kartu su dauguma bendruomenės pasitraukė į Vokietiją.

Sovietmetis ir lankymas

Karas bažnyčios pastatą kiek apgadino, bet žmonės jį nesunkiai sutvarkė. Skirtingai nuo daugelio Mažosios Lietuvos šventovių, Saugų bažnyčia nebuvo uždaryta - pokario parapija oficialiai įregistruota 1948 m. rugpjūčio 27 d. (būti jos tarybos nariu tais laikais reiškė riziką patekti į tremiamųjų sąrašą). Šiandien Saugų parapija negausi, apie 100 žmonių, pamaldas laiko kunigas Mindaugas Žilinskis.

Fiksuotų turistinių lankymo valandų nėra, todėl bažnyčią geriausia apžiūrėti dienos šviesoje, o dėl interjero derintis su pamaldomis ar parapijos informacija. Saugas patogu įtraukti į Pamario sakralinio paveldo maršrutą tarp Šilutės, Kintų, Katyčių ir Žemaičių Naumiesčio.

Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios šaltiniai