Katyčiai, Šilutės rajono savivaldybė
Pamarys
evangelikų liuteronų bažnyčia ir saugomo statinių komplekso dalis
Turgaus a. 8, Katyčiai
55.28728, 21.82749
15-30 min.
dienos šviesa arba parapijos pamaldų laikas
Katyčių liuteronų bažnyčia, Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčios statinių kompleksas, Coadjuthen bažnyčia
Bažnyčia Katyčių Turgaus aikštėje
Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Turgaus aikštėje, abipus Šyšos upelio išsidėsčiusio miestelio centre, todėl ji yra ne užmiesčio objektas, o senosios Katyčių bendruomenės ženklas. Vokiškuose dokumentuose 1555-1923 m. Katyčiai vadinti Coadjuthen (Koadjuten).
Kultūros vertybių registre saugoma ir pati bažnyčia (unikalus kodas 2293), ir platesnis jos statinių kompleksas su šventoriaus vartais bei tvoros fragmentais (u. k. 32967). Tokia apsauga rodo, kad svarbus ne tik atskiras fasadas, bet ir visa sakralinė aplinka su liepomis bei klevais apaugusiu šventoriumi.
Nuo 1568 m. parapijos iki 1733-1734 m. mūro
Pamaldos Katyčių apylinkėse pradėtos laikyti 1568 m., o dar prieš 1574 m. prie Šyšos iškilo pirmoji fachverkinė bažnytėlė. Ją keliskart tvarkant, 1773 m. senieji maldos namai nugriauti ir pradėta mūryti nauja bažnyčia pačiuose Katyčiuose; statybos metu pamaldos laikytos turtingesnio parapijiečio daržinėje.
Naujoji bažnyčia, iš lauko akmenų bei plytų sumūryta ir tinkuota, pašventinta 1734 m. gegužės 1 d. (KVR statybą datuoja 1733-1734 m.). Bokštas suręstas medinis, jame įkelti du varpai; viešpataujant to meto protestantiškai tradicijai, priešais bokštą įrengtas klasikinių formų altorius, o krikšto indas paliktas senasis, iš XVI a. pradžios. 1756 m. įrengti nauji vargonai. Netrukus per Septynerių metų karą įsiveržę kazokai naujai pastatytą bažnyčią nusiaubė, ir prireikė net 15 metų, kol ji galutinai sutvarkyta.
Bokštas, karalienės Luizės varpas ir jo gaudesys
1801 m. lapkričio 3 d. per Katyčius praūžęs nepaprastos jėgos viesulas nulaužė sferos formos bokšto viršūnę; ją atstatę meistrai į balkę įdėjo du senovinius šilingus ir maldos tekstą, prašantį saugoti bokštą nuo panašių nelaimių. 1802 m. plačiai nuskambėjo bažnyčios kasos apiplėšimas - jo tirti iš Karaliaučiaus atvyko net 100 dragūnų.
Katyčių bendruomenė ilgai minėjo susitikimą su Prūsijos karaliene Luize (lietuvininkų vadinta „Luvyza“), apie 1808 m. netikėtai užsukusia į pamaldas ir pažadėjusia bažnyčiai varpą. Pažadą ji ištesėjo - parapija gavo apie 600 kg svorio, labai malonaus tono varpą, kuriuo nuo tada skambinta ne tik sekmadieniais, bet ir kasryt 7 val.; tyliu oru jo gaudesys girdėtas net už 10 km. 1894 m. bažnyčia iš pagrindų pertvarkyta ir įgijo griežtą stačiakampę 25 x 12 m formą su sustiprintu, palapinės pavidalo stogeliu užbaigtu mediniu bokštu.
Baroko interjeras ir architektūros bruožai
KVR bažnyčią apibūdina kaip asimetrinę, halinę vienanavę vienbokštę baroko stilistikos šventovę. Jos pagrindinį tūrį dengia dvišlaitis molio čerpių stogas, o medinį vakarų bokštą - skardos danga; prie navos prigludusios rytų zakristija ir šiaurės prieangis suręsti fachverkinėmis konstrukcijomis.
Sienos mūrytos iš plytų ant tašyto lauko akmens cokolio, o vidus asimetriškas, su prieangiu, virš jo esančiu vargonų choru ir abipus navos galerijomis. Navos lubas puošia keturios apskritos medinės rozetės, kiaurapjūviu dekoruotos stilizuotais augaliniais motyvais; apie 1994 m. atstatytas ir liuteronams būdingas jungtinis altorius-sakykla. Statinių kompleksas priskiriamas baroko ir istorizmo stilistikai.
Vilius Gaigalaitis, sovietmetis ir atgimimas
1915-1919 m. Katyčiuose kunigavo Vilius Gaigalaitis - jo pastangomis krašte atgaivinta lietuvybė, ką rodo penkis kartus išaugęs lietuviškai įžegnojamų konfirmantų skaičius; tuo metu garsėjo ir katytiškių draugija „Vainikas“. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia tenukentėjo nedaug, tačiau po karo atsikėlę žmonės ją nusiaubė.
Pokario parapija įregistruota 1948 m., bet netrukus prasidėjo trėmimai - 18 iš 20 registraciją pasirašiusiųjų iškeliavo į Sibirą. 1955 m. bažnyčia nacionalizuota ir paversta kultūros namais: išgriautas altorius, sunaikinti vargonai, nuimti varpai, o karalienės Luizės dovanotasis sudaužytas; medinis bokštas 1955-1956 m. nugriautas. Bendruomenė vėl įteisinta 1991 m., 1992-1994 m. bažnyčia ir bokštas restauruoti, o atnaujinti maldos namai pašventinti 1994 m. gegužės 28 d.
Pamaldos ir lankymas
LELB Katyčių parapijos informacijoje nurodoma, kad pamaldos vyksta antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį 13 val.; bendruomenėje apie 150 žmonių. Tokie grafikai gali keistis, todėl prieš vykstant verta pasitikrinti oficialų parapijos puslapį.
Jei bažnyčia uždaryta, jos mūrą ir bokštą vis tiek gera apžiūrėti iš Turgaus aikštės. Katyčiai tinka ramiam sakralinio paveldo maršrutui kartu su Saugomis, Šilute ir Žemaičių Naumiesčiu.
