- Vieta
- Sudervės seniūnija, Vilniaus rajono savivaldybė
- Regionas
- Neries regioninis parkas
- Tipas
- nuolatinio veikimo mažo vandeningumo erozinis šaltinis
- Adresas
- Rastinėnų-Bubos sodų bendrijų riba, Elniakampio miško rytinė pamiškė, Sudervės sen., Vilniaus r. sav.
- Koordinatės
- 54.77218, 24.99986
- Kiek skirti laiko
- apie 30-60 min.; ilgiau, jei šaltinį jungiate su miško pasivaikščiojimu
- Geriausias metas
- šviesus sausas metų laikas; po lietaus šlaitelis ir medinės konstrukcijos gali būti slidesni
Rastinėnų šaltinis yra Elniakampio miško rytiniame pakraštyje
Rastinėnų šaltinis yra ties Rastinėnų ir Bubos sodų bendrijų riba, rytiniame Elniakampio miško pakraštyje, šalia Neries regioninio parko ribos. Lietuvos geologijos tarnyba jį įtraukia į Lietuvos šaltinių aprašus ir nurodo, kad versmė yra mažoje pušyno pamiškės aikštelėje prie kelio.
Tai nėra didelis krioklys ar įrengtas parkas. Versmė išteka iš negilios šlaito įdubos, o vanduo nedideliu srautu nuteka į žemesnę, vietomis šlapią ir pelkėjančią įdubą. LGT apraše šaltinis apibūdinamas kaip nuolatinio veikimo, mažo vandeningumo krintantis erozinis šaltinis.
Žemėlapyje pateiktas taškas remiasi LGT dokumente nurodytu LKS-94 tašku, perskaičiuotu į WGS84 koordinates. Jis žymi pačią versmę, o ne visą sodų bendrijos kelių tinklą ar patogią automobilių stovėjimo vietą.
Prie versmės veda trumpa atšaka nuo kelio
LGT nurodo, kad prie šaltinio galima eiti nuo vakarinio sodų bendrijos galinio autobusų apsisukimo, keliu Šiurmonių kryptimi. Nuo kelio į šaltinį veda trumpa atšaka; dokumente aprašyta rodyklė su nuoroda, kad iki versmės liko 50 metrų. Vietoje vadovaukitės tą dieną esančiais ženklais ir neužstatykite apsisukimo.
Šaltinio lankymui buvo įrengtas informacinis stendas, suolelis ir pramintas takas. Vanduo nukreiptas mediniu lataku, o žemiau aprašyta papildoma skarda ir lenta, padedanti prieiti prie srauto. Tokie įrenginiai yra jautrūs drėgmei, šalčiui ir priežiūros pokyčiams, todėl nelipkite ant jų ir neperstatykite.
Sodų bendrijos pakraštyje svarbu atskirti viešą kelią nuo privačių sklypų. Eikite tik esama atšaka, neikite per kiemus ir, jei kelias užtvertas ar gruntas permirkęs, pasirinkite saugią vietą apsisukti pėsčiomis.
Versmę suformavo šlaito vandens judėjimas
LGT šaltinį aprašo kaip versmę, atsiveriančią negilioje šlaito įduboje, vadinamoje sufoziniu cirku. Ji yra maždaug 125 metrų aukštyje, o nuo Neries nutolusi kiek daugiau kaip du kilometrus ir yra apie 57 metrais aukščiau upės.
Ištekėjęs vanduo teka vakarų-pietvakarių kryptimi ir dėl erozijos leidžiasi į seklesnę pažemėjusią vietą. Todėl prie šaltinio matysite ne vien vandens tašką, bet ir nedidelį drėgną griovelį, kurio forma priklauso nuo kritulių, šalčio ir vietos priežiūros.
Neries regioninio parko kraštovaizdį sudaro miškai, slėniai, raguvos ir terasos. Šaltinis yra nedidelis šios didesnės hidrologinės sistemos elementas, kurį verta lankyti tyliai ir nebandant keisti natūralios vandens tėkmės.
Seni vandens duomenys nėra dabartinis tinkamumo gerti patvirtinimas
LGT dokumente pateikti 2014 metų matavimai apibūdina tuometinį mėginį: vanduo buvo skaidrus, be kvapo, apie 6,7 °C temperatūros, silpnai šarminis ir vidutinės mineralizacijos. Šie skaičiai padeda suprasti šaltinio hidrocheminį aprašą, bet neatsako, kokia yra vandens būklė šiandien.
Senų matavimų negalima laikyti dabartiniu geriamojo vandens saugos tyrimu. Lankydami šaltinį negerkite vandens vien todėl, kad jis atrodo skaidrus, nepilkite jo vaikams ar augintiniams ir neplatinkite nepatikrintų teiginių apie gydomąsias savybes. Dabartiniam naudojimui reikėtų naujausio kompetentingos institucijos tyrimo ir oficialaus paaiškinimo.
Vietos pasakojimuose šaltiniai siejami su gyvuoju arba gyvenimo vandeniu. Tai kultūrinė atmintis ir folkloras, o ne medicininė išvada. Prie versmės saugokite krantus, neplaukite indų su chemikalais ir nepalikite šiukšlių.
Ramus apsilankymas tinka trumpai išvykai į Neries parką
Rastinėnų šaltinį patogu aplankyti kaip trumpą sustojimą, kuriame stebima versmė, medinis latakas ir pušyno pakraštys. Suplanuokite pakankamai laiko lėtai nueiti atšaka, perskaityti vietos informaciją ir grįžti tuo pačiu keliu, o ne brautis per šlapią pažemėjimą.
Po lietaus šlaitas, lenta ir vandens griovelio pakraščiai gali būti slidūs. Avėkite batus su geru sukibimu, mažus vaikus laikykite šalia, o šunį veskite taip, kad jis neardytų šlaito ir netrikdytų laukinių gyvūnų.
Jei išvyką tęsiate, rinkitės atskirą Neries regioninio parko objektą ir tikrinkite jo prieigą nepriklausomai. Šaltinio taškas nepatvirtina, kad visi netoliese matomi miško keliukai yra vieši ar tinkami automobiliui.
