Pagėgiai, Pagėgių savivaldybė
Mažoji Lietuva
evangelikų liuteronų bažnyčia
Vilniaus g. 1, Pagėgiai
55.13754, 21.90729
15-30 min.
dienos šviesa arba susitarus su parapija
Pagėgių parapija, Pagėgių liuteronų bažnyčia, Pogegen evangelikų liuteronų bažnyčia
Pagėgių liuteronų bažnyčia geležinkelio ir pasienio mieste
Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Vilniaus gatvėje, mieste, kurio augimą nulėmė ne senoji istorija, o transporto mazgas. VLE duomenimis, Pagėgiai pirmą kartą paminėti 1307 m., o miesteliu tapo tik XIX a., 1848-1853 m. nutiesus Tilžės-Klaipėdos plentą ir 1866-1875 m. - geležinkelį su stotimi bei paštu. 1920-1939 m. Pagėgiai buvo apskrities centras, o 1923 m. kartu su visu Klaipėdos kraštu prijungti prie Lietuvos.
Todėl liuteronų bažnyčia čia nėra sena XVII ar XVIII a. šventovė. Jos vertė slypi XX a. Mažosios Lietuvos pasienio miesto istorijoje, kai sparčiai augusi ir daugiataučianti bendruomenė ilgai neturėjo savų maldos namų. VLE liuteronų bažnyčią datuoja apie 1933 m.
Nuo bažnytinės apskrities centro iki savarankiškos parapijos (1922-1931)
Pagal LELB skelbiamą Alberto Juškos istoriją, 1920 m. tapę apskrities centru Pagėgiai 1922 m. buvo pripažinti ir bažnytinės apskrities centru, tačiau savos bažnyčios neturėjo - apylinkių žmonės pamaldų važiuodavo į Tilžę. Superintendento rezidencija įkurta atokiame Plaškių bažnytkaimyje, kur 1922 m. pradėjo dirbti kunigas Ottas Obereigneris.
Į Pagėgius 1928 m. atsiųstas kunigo adjunktas Gustavas Kupssė, netrukus pakeistas Kurto Malcerio. 1931 m. atvyko priekuliškis Martynas Šernius, kelerius metus misionieriavęs tolimoje Borneo saloje, o vėliau kunigavęs Naumiestyje. Tais pačiais 1931 m. Pagėgių bendruomenei pagaliau pripažintos savarankiškos parapijos teisės - ją sudarė 14 anksčiau Tilžės bažnyčiai priklausiusių kaimų (Būbliškės, Grigolaičiai, Jėgininkai, Mikytai, Nausėdai ir kt.).
1933 m. maldos namai ir 1938 m. bokštas su Apoldos varpais
Savų maldos namų statyba buvo atidėliojama, bet galiausiai pastatai išaugo greitai: neprašmatnus, iš pradžių bebokštis, apie 20 m ilgio ir 10 m pločio statinys. Šventinimo iškilmės įvyko 1933 m. vasario 19 d.; jose dalyvavo Klaipėdos krašto generalinis superintendentas F. Gregoras, Pagėgių bažnytinės apskrities superintendentas O. Obereigneris ir aplinkinių parapijų kunigai. Simboliška, kad nė vienas dvasininkas nebuvo pakviestas iš Didžiosios Lietuvos. Vos mėnesiui praėjus, M. Šernius mirė, o nuo 1934 m. iki pat 1944 m. pabaigos čia kunigavo Jacobas Labrenzas.
1936 m. bendruomenę sudarė apie 3000 žmonių, daugelis jų jau laikė save vokiečiais (1937 m. per vokiškas pamaldas įžegnoti 61, per lietuviškas - vos 8 konfirmantai). 1938 m. bažnyčia kiek pertvarkyta, pristatytas bokštas ir įsigyti du garsiose Apoldos dirbtuvėse Tiuringijoje išlieti varpai. Netrukus Vokietijos valdžia panaikino Pagėgių apskritį, o jos vakarines parapijas - Natkiškių, Plaškių, Rukų, Katyčių - 1939 m. priskyrė Šilutei.
Pokaris: grūdų sandėlis ir kino teatras „Komjaunuolis“
Pokariu bažnyčios likimas buvo sunkus. 1946 m. pavasarį grįžusieji gyventojai dar netrukdomi meldėsi, bet tų pačių metų rudenį apskrities valdžia bažnyčią atėmė ir įrengė joje grūdų sandėlį. Žmonės rinkosi melstis į suremontuotą evangelikų kapinių koplytėlę. 1948 m. birželio 30 d. bendruomenė įteikė registracijos dokumentus, tačiau ta pačia data slaptoje byloje įrašytas ir jos „uždarymas“.
Vėliau, nugriovus bokštą, liuteronų bažnyčia buvo pertvarkyta į kino teatrą, gavusį tikslingą pavadinimą „Komjaunuolis“. Kurį laiką melstasi kapinių koplyčioje kartu su katalikais, bet ir tai buvo uždrausta - liko tik namų pamaldos-surinkimai, kuriuos organizavo sakytojas Šikšnius. 1943 m. naciai patį miestą buvo pervadinę į Ordenswalde, o pokariu sovietinė architektūra dar labiau pakeitė senąjį Pagėgių veidą.
1989 m. atgimimas ir lankymas Pagėgiuose
1989 m. rugpjūčio 27 d. Pagėgių liuteronai kreipėsi į Šilutės rajono vykdomąjį komitetą, prašydami pripažinti bendruomenę ir grąžinti atimtąją bažnyčią. Šįkart neprieštarauta: tų pačių metų spalio 29 d. rajono valdžia, o lapkričio 27 d. Religijos reikalų taryba nutarė parapiją įregistruoti, ir maldos namai grąžinti. Šiandien tai veikianti LELB parapija (kunigas Gediminas Kleinas), o bažnyčios adresas - Vilniaus g. 1.
Pagėgiuose bažnyčią patogu jungti su Kristijono Donelaičio gimnazija bei miesto geležinkelio ir pasienio istorijos kontekstu, o platesniame maršrute - su Rambyno kalnu ir Šereitlaukio dvaro sodyba. Taip atsiskleidžia visas Pagėgių savivaldybės Mažosios Lietuvos sluoksnis: nuo pasienio miesto iki Nemuno pakrantės atminties vietų.
