Pagėgių savivaldybė
Mažoji Lietuva
Tarpukario gimnazijos pastatas (buvusi gimnazija)
Jaunimo g. 3, Pagėgiai
55.13340, 21.91350
10-20 min. (išorė)
ištisus metus
Buvusi Kristijono Donelaičio gimnazija, K. Donelaičio progimnazija
Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazija: tarpukario mokyklos rūmai
Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazija - tai įspūdingi trijų aukštų tarpukario mokyklos rūmai Pagėgiuose, Jaunimo gatvėje. Pastatas yra ryškiausias liudininkas, kaip 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Pagėgiai virto sparčiai augančiu lietuvišku pasienio administracijos ir kultūros centru.
Svarbu žinoti, kad šiandien pastate gimnazija nebeveikia: nuo 2015 m. jame įsikūrusi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka ir kitos savivaldybės įstaigos. Dabartinė miesto gimnazija - Algimanto Mackaus gimnazija - veikia kitame pastate. Tad šis puslapis pasakoja apie istorinį tarpukario gimnazijos pastatą.
Statyba ir Adomas Brakas
Lietuviška progimnazija Pagėgiuose pradėjo veikti 1926 m. išnuomotuose kambariuose, bet greitai jų nebepakako. 1930 m. mieste lankęsis prezidentas Antanas Smetona pažadėjo lėšų naujam pastatui; kertinis akmuo padėtas 1930 m. lapkritį, o statybai skirta 432 000 litų.
Rūmai pastatyti 1930-1932 m. pagal Mažosios Lietuvos dailininko Adomo Brako projektą, talkinant architektui Maksvyčiui. Adomas Brakas - žymus krašto menininkas ir 1923 m. Klaipėdos sukilimo organizatorius, Pagėgiuose suprojektavęs ir Lietuvos banko pastatą. Iškilmingai mokykla atidaryta 1932 m. lapkričio 13 d.
Gimnazija ir jos auklėtiniai
1934 m. mokykla gavo gimnazijos statusą ir Kristijono Donelaičio - didžiojo Mažosios Lietuvos poeto, „Metų” autoriaus - vardą. Tai buvo viena moderniausių to meto Lietuvos mokyklų; prieš pat karą joje mokėsi apie 468 mokinius, dirbo 22 mokytojai, veikė gausi biblioteka.
Gimnazijoje mokytojavo dailininkas Viktoras Vizgirda, o tarp auklėtinių - būsimi poetai Henrikas Nagys ir Algimantas Mackus. Donelaičio vardas čia ypač prasmingas: poetas gimė netoliese, Mažojoje Lietuvoje, todėl jo vardas tiko lietuviškai krašto mokyklai.
1939 metai ir vėlesnė istorija
1939 m. kovą Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą, gimnazija buvo uždaryta jau kitą dieną. Pirmoji abiturientų laida brandos atestatus atsiėmė Tauragėje - tai laikoma savitu Lietuvos švietimo istorijos epizodu. Po karo mokykla atkurta, bet 1950 m. neteko Donelaičio vardo ir persikėlė kitur.
Pats pastatas Jaunimo gatvėje vėliau buvo naudojamas švietimo administracijos, vaikų namų ir internato reikmėms, o nuo 2015 m. jame įsikūrė savivaldybės įstaigos ir Vydūno biblioteka. Pastatas vertinamas kaip svarbus tarpukario architektūros paveldas, nors atskiro kultūros vertybės kodo patvirtinti nepavyko.
Lankymas
Tai veikiantis savivaldybės ir kultūros pastatas, ne muziejus, todėl bilietų ar darbo valandų lankymui nėra. Rūmų išorę galima apžiūrėti bet kuriuo metu, o į vidų patenkama bibliotekos ir įstaigų darbo valandomis.
Apžiūrai pakanka 10-20 minučių. Pastatą verta įtraukti į Pagėgių tarpukario architektūros ar platesnį Mažosios Lietuvos maršrutą, derinant su Rambyno kalnu, Bitėnais ir Vilkyškiais. Mokyklos istorijos ekspozicija saugoma dabartinėje Algimanto Mackaus gimnazijoje - kitame pastate.
