- Vieta
- Vievis, Elektrėnų savivaldybė
- Regionas
- Elektrėnų savivaldybė
- Tipas
- Lietuvos geologijos tarnybos padalinys su mechanizuota kerno saugykla, geologijos ekspozicijomis ir lauko riedulių parku
- Adresas
- Taikos g. 2, Vievis
- Koordinatės
- 54.77451, 24.81566
- Kiek skirti laiko
- apie 1,5-2 val. registruotai ekskursijai, vidaus ekspozicijoms ir daliai riedulių parko; tikslų laiką derinkite registruodamiesi
- Geriausias metas
- darbo dieną iš anksto suderintu laiku; sausas ir šviesus oras patogesnis 4,2 ha lauko riedulių ekspozicijai
ŽGIC, Lietuvos geologijos muziejus, Geologijos muziejus Vievyje
Tai ne vien muziejus ir ne laisvai bet kada užeinama paroda
Žemės gelmių informacijos centras yra Lietuvos geologijos tarnybos padalinys Taikos g. 2 Vievyje. Čia geologijos eksponatai pristatomi lankytojams, bet kartu kaupiamas, sisteminamas, tiriamas ir saugomas specialistams reikalingas gręžinių kernas bei geologų archyvai. Dėl šios dvigubos paskirties vieta skiriasi nuo įprasto miesto muziejaus su nuolat atvira bilietų kasa.
2026-07-19 oficiali informacija reikalavo išankstinės registracijos į ekskursiją. Vienu metu priimama iki 30 lankytojų, tad nurodyti darbo laikai nėra pažadas, kad neužsiregistravęs pavienis žmogus bus įleistas į visas saugyklas ir ekspozicijas. Registracijos formoje derinkite konkrečią dieną, pradžios valandą, grupės sudėtį ir vizito trukmę.
Oficiali žemėlapio nuoroda veda į 54.7745147, 24.815657 tašką Taikos g. 2 sklype. Smeigtukas žymi centro vietą, ne atskirai patikrintą durų, autobuso sustojimo ar automobilių aikštelės tašką. Pastato ir lauko parko prieigą atvykus reikia rinktis pagal vietos ženklus bei darbuotojo registracijos nurodymus.
Kernas yra tikras Lietuvos gelmių archyvas, o ne dekoracija
Kernas yra cilindro formos uolienos stulpelis, iškeliamas koloninio gręžimo metu. Jo sluoksnių seka išsaugo konkrečios vietos geologinį pjūvį, todėl mėginiai leidžia tirti uolienų sudėtį, amžių, struktūrą ir galimus išteklius dar kartą negręžiant tos pačios vietos. Centre lankytojai pamato mechanizuotą saugojimo sistemą ir ilgomis eilėmis dėžėse sudėtus tikrus gręžinių mėginius.
Oficialus 2026 m. aprašas nurodo 1148 vertingiausių nuo 1953 m. išgręžtų gręžinių kerną, kurio bendras ilgis viršija 140 kilometrų. VLE pateikia tikslesnį 144,28 km skaičių ir pažymi, kad 386 gręžiniai pasiekė kristalinį pamatą. Skaičiai nusako saugomos medžiagos mastą, o ne vienu metu lankytojui išdėliojamo maršruto ilgį.
Tarp saugomų mėginių yra kernas iš giliausio Lietuvoje Vydmantų gręžinio Kretingos rajone, pasiekusio 2564 metrus. Tai svarbus ekskursijos mastelio atskaitos taškas: lankytojas mato siaurą uolienos cilindrą, bet jis atstovauja vietai, esančiai daugiau kaip pustrečio kilometro po paviršiumi.
Fosilijos, mineralai ir Lietuvos ištekliai papildo saugyklą
Vidaus ekspozicijos nėra viena bendra akmenų vitrina. Riedulių gludinių rinkinys parodo riedulius sudarančius mineralus ir jų formavimosi Žemės plutoje sąlygas, o Lietuvos naudingųjų iškasenų ekspozicija pristato svarbiausius šalies gelmių turtus bei arti paviršiaus vykstančius procesus. Juozo Lisausko kolekcijoje dėmesys tenka retesniems mineralams.
Alfonso Žukelio paleontologinėje ekspozicijoje stratigrafine tvarka sudėta 195 fosilijų kolekcija. Radiniai iš skirtingų geologinių sistemų ir įvairių dabartinės Rusijos, Ukrainos bei Kazachstano vietovių padeda sekti gyvybės raidą nuo paleozojaus iki kainozojaus. Tai kolekcinė evoliucijos apžvalga, o ne tvirtinimas, kad visi eksponatai rasti Lietuvoje.
Profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus memorialinis rinkinys sujungia mokslo istoriją ir geologiją. Jame yra asmeninių daiktų, nuotraukų, žemėlapių, geologinių pjūvių, Lietuvos uolienų bei fosilijų, tarp jų juros ir kreidos periodų amonitų bei belemnitų. Centre taip pat saugomi kitų Lietuvos geologų dokumentai, darbo priemonės ir asmeniniai archyvai, tačiau saugojimas nereiškia, kad kiekvienas dokumentas nuolat eksponuojamas.
4,2 hektaro riedulių parkas yra pagal uolienas sudaryta lauko ekspozicija
Aplink centro pastatą išdėstyta daugiau kaip 550 iš įvairių Lietuvos vietų atgabentų riedulių, kai kurių tūris siekia 5-6 kubinius metrus. Jie nėra paberti atsitiktinai: akmenys suskirstyti į 35 grupes pagal cheminę sudėtį ir petrografinę klasifikaciją. Taip lauke galima lyginti granitų, gneisų ir kitų uolienų požymius didesniu masteliu nei vitrinoje.
Parkas užima 4,2 ha, jame yra du vandens telkiniai, lietuviškų medžių ir krūmų. Kraštovaizdį suprojektavo Kauno botanikos sodo kraštovaizdžio architektė Genė Prakapaitė. Augmenija ir takai paverčia rinkinį pasivaikščiojimo erdve, bet mokslinė grupavimo logika išlieka svarbesnė už dekoratyvų akmenų sodo įspūdį.
Šie rieduliai yra kontinentinio apledėjimo liudininkai, ledynų atnešti iš Fenoskandijos ir Baltijos regiono. Oficialūs šaltiniai pateikia kiek skirtingus jų atvilkimo laikotarpius, todėl lankytojo puslapyje saugiau kalbėti apie paskutiniojo ledynmečio procesus, o konkrečią datavimo versiją sieti su ekskursijos paaiškinimu.
Kerno saugykla virto muziejumi, o muziejus - tarnybos centru
1980 m. pastatytoje kerno saugykloje pradėtos kurti muziejinės ekspozicijos. Iki 1989 m. ji buvo Geologijos instituto padalinys, o 1992 m. sujungus saugyklą su Vilniaus ekspozicija įkurtas Geologijos muziejus. 2000 m. Vievio saugykla tapo savarankišku Lietuvos geologijos muziejumi.
2014 m. Vyriausybė nusprendė muziejų reorganizuoti ir prijungti prie Lietuvos geologijos tarnybos. Nuo 2015 m. sausio 1 d. oficialus pavadinimas yra Žemės gelmių informacijos centras. Todėl paieškoje vis dar randamas „Geologijos muziejus Vievyje“ nurodo tą pačią vietą ir jos ankstesnę institucinę formą, o ne kitą muziejų mieste.
2016-2020 m. įgyvendintas daugiau kaip 2,29 mln. Eur vertės rekonstrukcijos projektas atnaujino pastatą, aplinką ir ekspozicijas. Investicija turėjo gerinti ir lankytojų pažinimą, ir specialistų kerno tyrimo bei saugojimo sąlygas. Šiandien matomas derinys - vieša edukacija šalia veikiančio nacionalinio geologinės medžiagos archyvo - yra būtent šios raidos rezultatas.
Darbo laikas, bilietai ir prieinamumas turi būti patvirtinti registruojantis
2026-07-19 oficialiai skelbtas darbo laikas buvo pirmadienį-ketvirtadienį 8:00-17:00, penktadienį 8:00-15:45, su 12:00-12:45 pietų pertrauka; valstybinių švenčių dienomis tarnyba nedirba, prieššventinę dieną dirba valanda trumpiau. Ekskursijai vis tiek reikalinga išankstinė registracija, todėl neatvykite vien pagal bendrą įstaigos grafiką.
Tą pačią dieną skelbta kaina buvo 8 Eur suaugusiajam ir 4 Eur moksleiviui, studentui ar pensininkui. Vaikai iki šešerių metų imtinai ir mokinių grupes lydintys mokytojai buvo priimami nemokamai. Tarifai ir lengvatos gali keistis, tad mokėtiną sumą, apmokėjimo būdą bei tai, kas įtraukta į ekskursiją, patvirtinkite oficialioje registracijoje.
Viešame apraše nerasta išsamaus viso pastato ir 4,2 ha parko prieinamumo audito. Renovacijos nuotraukose matomi sutvarkyti takai, tačiau vien jų nepakanka pažadėti bepakopį patekimą į mechanizuotą saugyklą ar visas lauko grupes. Judėjimo, regos, klausos ar sensorinius poreikius nurodykite registruodamiesi ir paprašykite darbuotojų pasiūlyti tinkamą maršrutą.
