- Vieta
- Neringos savivaldybė
- Regionas
- Neringa
- Tipas
- XIX a. neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia
- Adresas
- L. Rėzos g. 56, Juodkrantė, Neringa
- Koordinatės
- 55.53179, 21.11715
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min.; ilgiau per pamaldas, koncertą ar derinant su senosiomis kapinėmis
- Geriausias metas
- ramus rytas architektūrai apžiūrėti arba iš anksto paskelbto koncerto ir pamaldų metas
Juodkrantės liuteronų bažnyčia, Juodkrantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
Ką verta perskaityti pastato išorėje
Bažnyčia stovi Juodkrantės istorinės gyvenvietės ašyje, L. Rėzos gatvėje, netoli Kuršių marių krantinės. Raudonų plytų mūras, smailiaarkiai langai ir nedidelė metalinė bokšto smailė ją išskiria iš aplinkinių žvejų namų bei vilų, tačiau pastato mastelis išlieka santūrus ir artimas mažai pajūrio bendruomenei.
Kultūros vertybių registre bažnyčiai suteiktas kodas 16009. Saugomas vienos navos, vieno bokšto stačiakampis tūris, žemesnė apsidė su zakristija, fasadų architektūra, bokštas ir jo smailė su metaliniu kryžiumi, taip pat vargonų choro balkonas, sienų dekoras bei paveikslai.
Nuo užpustytų Karvaičių iki 1885 metų bažnyčios
Juodkrantės šventovės pradžia susijusi su Karvaičiais. Šį kaimą galutinai užpusčius per 1791 m. žiemą, dalis jo gyventojų persikėlė į Juodkrantę ir atsinešė ankstesnės parapijos tradiciją. Iš senosios Karvaičių bažnyčios medienos pastatyta maža nendrėmis dengta medinė bažnyčia buvo pašventinta 1795 m. liepos 28 d.
Medinė bažnyčia sudegė 1878 m. birželio 23 d. Naujam pastatui lėšų ieškojo tuometis kunigas Edwinas Richteris, o mūrinė šventovė pagal žymaus Prūsijos architekto Friedricho Augusto Stülerio projektą buvo pašventinta 1885 m. rugpjūčio 2 d. Todėl dabartinis pastatas yra ir vietos atsikūrimo po smėlio bei gaisro istorijos ženklas.
Žvejų parapijai pritaikyta neogotika
Tai nėra didelė miesto katedra. Bažnyčios kompoziciją sudaro viena nava, priekinis bokštas, žemesnė apsidė ir zakristija, o pagrindinį architektūros ritmą kuria smailiaarkės angos, kontrastingos plytų juostos ir statūs stogai. Paprasta struktūra atitiko žvejų gyvenvietės mastelį, o bokštas tapo svarbia Juodkrantės silueto nuo marių dalimi.
XIX a. parapijoje daugumą sudarė kuršininkai ir lietuvininkai žvejai, todėl pamaldos vykdavo ir lietuvių kalba. Šis faktas padeda bažnyčią suvokti ne vien kaip Prūsijos neogotikos pavyzdį, bet ir kaip vietą, kurioje ilgai susitiko kuršininkų, lietuvininkų, vokiečių ir vėliau atvykusių katalikų bendruomenės.
Sandėlis, Miniatiūrų muziejus ir grąžintas sakralumas
Po Antrojo pasaulinio karo ištuštėjus senajai bendruomenei bažnyčia buvo nusavinta ir naudota kaip sandėlis. 1976 m. sutvarkytame pastate atidarytas Miniatiūrų muziejus, todėl šventovė išliko, tačiau jos paskirtis kelis dešimtmečius buvo pasaulietinė.
1988 m. pastatas grąžintas evangelikams liuteronams, o nuo 1989 m. juo naudojasi ir Juodkrantės katalikų bendruomenė. 2009 m. bažnyčioje įrengti Šveicarijos Dällikon-Dänikon evangelikų reformatų parapijos padovanoti vargonai. Šiandien čia vyksta pamaldos, klasikinės muzikos koncertai, minėjimai ir kiti Juodkrantės kultūros renginiai.
Lankymas, darbo laikas ir pagarba veikiančiai šventovei
Bažnyčios išorę nuo L. Rėzos gatvės galima apžiūrėti bet kuriuo tinkamu dienos metu, o interjeras nėra nuolat veikiantis turistinis muziejus. Oficialiuose šaltiniuose nepateiktas pastovus kasdienio lankymo grafikas ar lankytojo bilieto kaina, todėl norint patekti į vidų verta tikrinti parapijos pamaldų ir Neringos kultūros renginių skelbimus arba iš anksto susisiekti su parapija.
Per pamaldas ar renginį reikia netrukdyti bendruomenei, nefotografuoti žmonių be sutikimo ir rinktis santūrią aprangą. Architektūrai paprastai pakanka 20-40 min., o prasmingesniam maršrutui bažnyčią verta jungti su Liudviko Rėzos kultūros centru, marių krantine ir Juodkrantės senosiomis kapinėmis.
