Straipsniai

Smulkiosios tautosakos žanrai: ką su tekstu veikti

Mįslė, patarlė, priežodis, skaičiuotė ir greitakalbė nėra vien trumpi tekstai: kiekvienas kviečia kitaip mąstyti, kalbėti ar žaisti.

Rubrika
Tautosaka ir jos skaitymas
Skaitymo trukmė
3 min.
Šaltiniai
Šaltiniais paremtas gidas; mokomieji pratimai sukurti redakcijos

Trumpumas nėra vienintelė bendrybė

Smulkioji tautosaka apima skirtingos paskirties trumpus kūrinius. Visuotinė lietuvių enciklopedija išskiria šnekos tautosaką, kalbos uždavinius, kalbos žaidimus ir kitas sritis. Todėl mokantis naudinga prie žanro pavadinimo pridėti veiksmą: įminti, pritaikyti pokalbiui, išskaičiuoti ar ištarti.

Šiame gide pateiktos užduotys yra redakcijos pasiūlymai, o ne aprašymas, kaip visur žaista praeityje. Jas galima atlikti su patikimai paskelbtais tekstais, išsaugant jų šaltinį ir nepervadinant naujų sakinių senovine tautosaka.

Mįslė ir minklė: ieškokite užduoties mechanizmo

Mįslę skaitykite kaip užuominų visumą, o ne kaip egzaminą, ar mokate slaptą žodį. Pirma įvardykite aprašomas savybes, paskui siūlykite atsakymą ir paaiškinkite, kaip jis jas atitinka. Minklės atpažįstamos iš klausimo formos; tikrosioms minklėms būdinga klaidinanti prielaida ir netikėtas atsakymas. Vien vaizdingumo kriterijaus nepakanka visiems ribiniams atvejams.

Sukurtas mokomasis pavyzdys: „Turiu lapus, bet nešlamu vėjyje.“ Numatytas atsakymas — knyga; užduotis parodo žodžio „lapas“ reikšmių žaismą. Tai naujas pavyzdys, ne archyvinė mįslė. Tradiciniam tekstui rinkitės LLTI mįslių duomenų įrašą su paskelbtu įminimu, o savo siūlomą alternatyvą žymėkite atskirai.

Patarlė ir priežodis: reikšmė atsiskleidžia situacijoje

LLTI paaiškinime patarlė siejama su apibendrinimu ar patarimu, o priežodis — su vaizdingu situacijos apibūdinimu; riba nėra absoliuti. Todėl neverta kiekvieno posakio prievarta paversti gyvenimo taisykle.

Pasirinkite vieną šaltinyje rastą posakį ir sukurkite du trumpus dialogus: viename jis tinka, kitame nuskamba ne vietoje. Aptarkite, kas pasikeitė — pašnekovų santykis, kalbėtojo tikslas ar aplinkybės. Ši užduotis ugdo reikšmės supratimą geriau nei vien atmintinai išmoktas apibrėžimas.

Skaičiuotė ir greitakalbė: skiriasi žaidimo tikslas

Skaičiuotė padeda paskirstyti vaidmenis žaidime; greitakalbėje išbandomas sklandus sudėtingų garsų junginių tarimas. Vadinasi, ne kiekvienas greitai tariamas tekstas yra skaičiuotė, o tekste esantis skaičius dar nenustato žanro.

Skaičiuodamiesi iš anksto sutarkite, ar paskutinis dalyvis išrenkamas, ar iškrinta, ir ar rodote pagal žodžius, ar skiemenis. Greitakalbę pradėkite lėtai: pasižymėkite vietą, kur garsai susipainioja, ir tik tada spartinkite. Greitis yra pratimo priemonė, ne vienintelis sėkmės matas.

Garsų pamėgdžiojimas: klausykite ryšio su garsu

Garsų pamėgdžiojimais gali būti atkuriami ne tik paukščių balsai, bet ir kitų gyvūnų, darbo ar buities garsai. Juos suprasti padeda garsinis pavyzdys, tačiau žmogaus žodinis pamėgdžiojimas nėra tikslus biologinis paukščio balso užrašas.

Pasirinkite vieną paskelbtą pamėgdžiojimą. Išklausę atskirai paukščio įrašą ir žmogaus tariamą tekstą, aptarkite pasikartojimą, tempą ir panašius garsus. Jei neturite tikro balso įrašo, taip ir pasakykite: galite nagrinėti teksto skambesį, bet negalite patikrinti jo panašumo į paukštį.

Penkiolikos minučių užsiėmimas

Pirmas penkias minutes skirkite mįslei: tegul kiekvienas pateikia ne tik spėjimą, bet ir vieną argumentą. Kitas penkias — pasirinkto posakio dialogams. Paskutines penkias — skaičiuotei arba greitakalbei, aiškiai įvardiję, ar renkatės žaidėją, ar lavinate tarimą.

Baigdami prie kiekvieno teksto pridėkite žanrą, šaltinį ir savo atliktą veiksmą. Jei užsiėmimo metu sukūrėte naują variantą, užrašykite ir šį faktą. Taip po veiklos lieka ne vien tekstų sąrašas, bet supratimas, kuo jų vartojimas skiriasi.

Šaltiniai