Straipsniai

Kaip sekti grandininę pasaką: pakartojimas, ritmas ir klausytojai

Pasirengimo sekti gidas su originaliu trumpu pratimu: kaip išlaikyti veiksmų grandinę, įtraukti klausytojus ir aiškiai atskirti naują atlikimą nuo archyvinio.

Rubrika
Tautosaka ir jos skaitymas
Skaitymo trukmė
3 min.
Šaltiniai
Šaltiniais paremtas gidas; mokomieji pratimai sukurti redakcijos

Pirmiausia raskite, kas kartojasi

Grandinės principu vienas veiksmas veda į kitą; kumuliatyviniame kartojime nauja dalis jungiama su ankstesnėmis. Konkrečioje pasakoje šie principai gali susitikti. Lijanos Šarkaitės-Vilums tyrimas rodo, kad formuliniai kūriniai gali būti pasakojami, rečituojami arba jungti kalbėjimą su dainavimu.

Toliau pateikiamas redakcijos sukurtas pasirengimo pratimas, o ne tradicinės pasakos tekstas ar istorinio atlikimo rekonstrukcija. Jo tikslas — išgirsti augantį pakartojimą. Išmokę veiksmų tvarką, tą patį darbo būdą pritaikykite konkrečiam šaltinyje rastam variantui.

Trumpas originalus pratimas „Vėjas ir varpelis“

Pirma dalis: „Vėjas sujudino šaką.“

Antra dalis: „Šaka palietė varpelį, nes vėjas sujudino šaką.“

Trečia dalis: „Varpelis pažadino katę, nes šaka palietė varpelį, nes vėjas sujudino šaką.“

Pabaiga: „Katė atmerkė akis — mūsų pasaka baigta.“

Pirmą kartą perskaitykite visas dalis. Antrą kartą skaitykite tik naują veiksmą, o ankstesnę dalį paprašykite pakartoti klausytojų. Parodykite, kad trečioje dalyje reikia dviejų ankstesnių grandžių: praleidus šaką, varpelio suskambėjimo ryšys pasidaro neaiškus.

Pasiruoškite keturias korteles

Ant atskirų lapelių nupieškite vėją, šaką, varpelį ir katę. Sudėkite juos veiksmų tvarka. Naują sakinį lydėkite rodydami atitinkamą kortelę, o grįždami per pakartojimą pirštu eikite atgal. Vaizdas čia padeda prisiminti ryšį, ne tik veikėjų sąrašą.

Jei klausytojai pameta seką, trumpam grįžkite prie dviejų grandžių. Paprašykite jų paaiškinti, kas pajudino ar pažadino kitą veikėją. Tik tada vėl ilginkite tekstą. Geriau aiškiai užbaigti trumpą grandinę, negu skubant prarasti ryšius ilgoje.

Ritmą kurkite kvėpavimu, ne vien greičiu

Pasirinkite patogų kalbėjimo tempą ir trumpą pauzę tarp naujos dalies bei pakartojimo. Pažymėkite vietą įkvėpti prieš ilgiausią sakinį. Kartojimo atpažįstamumas svarbesnis už kuo greitesnį viso teksto ištarimą.

Mūsų pratime galima sutarti delno mostą, reiškiantį „dabar visi“. Tai šios veiklos taisyklė, ne paliudytas senovinis gestas. Jei kuriate melodiją ar pridedate plojimą, pristatykite juos kaip savo atlikimo sprendimą. Jei mokotės iš įrašo, pirmiausia išklausykite jo tikras pauzes ir intonacijas.

Kaip pereiti prie tradicinio teksto

Tyrime tarp formulinių pasakų tipų nurodomos „Ožka neina namo“ ir „Ropės rovimas“. Tipo pavadinimas yra paieškos pradžia: pasirodymui dar reikia pasirinkti konkretų paskelbtą tekstą ar įrašą. Vien žinomas siužetas nepasako, kurią lietuvišką redakciją sekate.

Prie pasirengto teksto užsirašykite leidinį ar archyvą, puslapį arba signatūrą ir savo pakeitimus. Jei neturite melodijos, nesakykite, kad ją atkuriate. Galite tekstą sekti savo balsu ir aiškiai pasakyti, jog tai dabartinis atlikimas pagal nurodytą variantą.

Trumpa repeticijos patikra

Prieš pasirodymą paprašykite vieno klausytojo parodyti, kada prisijungti, o kito — sudėti korteles iš atminties. Jei abu supranta taisyklę, bendras pakartojimas jau turi atramą. Jei nesupranta, pataisykite pradžios paaiškinimą, o ne kaltinkite jų atmintį.

Po sekimo aptarkite, kur grandinė ilgiausia, kuris žodis padėjo sugrįžti ir kuo baigtis skiriasi nuo naujo rato pradžios. Tai padeda atskirti augantį pasakojimą nuo pasakos be galo, kurios sandara sąmoningai grąžina klausytoją į pradžią.

Šaltiniai