- Rubrika
- Tautosaka ir jos skaitymas
- Skaitymo trukmė
- 3 min.
- Šaltiniai
- Šaltiniais paremtas gidas; mokomieji pratimai sukurti redakcijos
Pradėkite nuo klausimo, kam kūrinys sakomas
Vien miško, velnio ar karaliaus paminėjimas žanro nenustato. Skaitydami pirmiausia klauskite, ką pasakotojas daro: kuria nuotykį, aiškina nepaprastą susidūrimą, pasakoja apie konkrečią vietą ar kviečia įminti užduotį. Tada pažymėkite, kuo grindžiate atsakymą.
Leonardo Saukos aptariamas skirstymas primena ir atlikimo reikšmę: tautosaka gali būti pasakojama, dainuojama, o kai kuriuose kūriniuose šie būdai susitinka. Todėl užrašytas tekstas atskleidžia ne viską, ką išgirstų šalia pasakotojo sėdintis klausytojas.
Pasaka: stebėkite veiksmų kelią
Pasakoje ypač svarbi įvykių sandara: veikėjas gauna užduotį, susiduria su kliūtimi, sulaukia pagalbos ar randa išeitį. Stebuklas pats savaime nėra būtinas — pasakų būna ir buitinių, apie sumanumą ar gyvūnus. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnis padeda šį žanrą pažinti per siužetą.
Praktinis skaitymas: vienu sakiniu užrašykite, ko veikėjas siekia, ir trimis trumpais sakiniais — kas jo padėtį pakeičia. Jei lieka tik veikėjų vardų sąrašas, grįžkite prie veiksmažodžių. Jie padeda suprasti pasaką geriau nei vien žodžių „seniai seniai“ paieška.
Sakmė: ką pasakotojas siūlo laikyti tikra
Sakmė gali aiškinti pasaulio ar jo reiškinių kilmę arba pasakoti žmogaus susidūrimą su mitine būtybe. Joje dažnai kuriamas tikrumo įspūdis: nurodomas patyręs žmogus, vieta ar aplinkybės. Tai pasakojimo laikysena, o ne antgamtinio įvykio patvirtinimas.
Pabraukite, kas esą matė ar girdėjo įvykį. Atskirai užrašykite, ką teigia pasakotojas ir ką galite patikrinti. Pavyzdžiui, tikras kaimo pavadinimas leidžia nustatyti pasakojimo geografiją, bet savaime neįrodo ten sutikto antgamtinio veikėjo.
Padavimas: vieta yra pasakojimo atrama
Padavimas sieja praeitį, nepaprastą įvykį ar kilmės aiškinimą su konkrečiu kraštovaizdžio ar istoriniu objektu. Jam suprasti klauskite ne tik „kas nutiko?“, bet ir „kodėl tai pasakojama apie šį kalną, akmenį ar ežerą?“.
Kelionėje perskaitę padavimą, atskirkite tris užrašus: vietos pavadinimą, pasakojimo aiškinimą ir istorijos ar gamtos tyrimų duomenis. Šie sluoksniai gali vienas kitą papildyti, tačiau jų nereikia sujungti į vieną tariamai patvirtintą įvykį.
Vienas akmuo, trys mokomieji sumanymai
Toliau pateikti sumanymai sukurti šiam gidui; tai nėra archyviniai tekstai. Pasakai tiktų akmuo, kurį herojus turi pajudinti, kad išlaisvintų draugą. Sakmės sumanyme pasakotojas tvirtintų naktį prie akmens sutikęs nepažįstamą būtybę. Padavimo sumanymas aiškintų, kodėl konkretus kaimo akmuo turi įdubą.
Palyginkite ne akmens išvaizdą, o jo vaidmenį. Tada pasirinkite tikrą paskelbtą tekstą ir patikrinkite tą patį klausimą. Jei požymiai persidengia, užrašykite abu argumentus ir pažiūrėkite, kaip kūrinį klasifikuoja jo leidėjas; ribinis atvejis nėra skaitytojo nesėkmė.
Trumpa užduotis grupei
Pasirinkite tris tekstus iš skirtingų rinkinio skyrių. Kiekvienam skirkite keturis laukus: pagrindinis veiksmas, tikrumo ženklai, konkreti vieta, atlikimo būdas. Tik užpildę laukus siūlykite žanrą ir palyginkite su leidinio anotacija.
Mįslės, patarlės ar skaičiuotės į šią trijų pasakojimo žanrų schemą netelpa: joms reikia klausimo apie spėjimą, pokalbio situaciją ar žaidimo taisyklę. Tautosakos žanrų pažinimas prasideda gebėjimu pastebėti, kada ankstesnis klausimas jau nebetinka.
