- Žanras
- Etiologinė sakmė
- Motyvai
- žemės gabalėlis, paukščio sukūrimas, artojo vienatvė
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Labai seniai Dievas vaikščiojo po laukus. Pamatė žmogų, kuris arė visiškai vienas. Suprato, kad artojui taip dirbti nuobodu, ir sumanė jam sukurti draugą.
Paėmė mažą žemės gabalėlį ir nulipdė paukštį – vieversį. Baigęs mestelėjo aukštyn, o šis nuskrido čirškėdamas ir giedodamas.
Todėl, sako sakmė, vieversys toks pilkas, panašus į žemę, iš kurios padarytas. Jo giesmė nuo tada linksmina dirbantį artoją.
Ką pastebėti skaitant
Vienas veiksmas paaiškina ir paukščio spalvą, ir jo ryšį su žmogumi laukuose. Draugystė čia reiškiasi balsu: paukštis nereikalauja pakeisti artojo darbo.
Papasakojo Juozas Indriūnas, 85 metų, Duokiškio kaime; užrašė B. Zaleskis 1928 m. LTR 10b(117).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 372, p. 442: „Vieversys — artojo draugas“; PDF p. 441. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.