Šaltiniai: tautosakinė
Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.
Sakmė
Viena moteris išėjo grėbti šieno ir kartu pasiėmė kūdikį. Ilgai dirbo, pavargo, o pamačiusi artėjančius lietaus debesis dar labiau suskubo. Parlėkusi namo suprato, kad vaiką paliko pievoje.
Motina tuoj nuskubėjo atgal. Vaiko skarmalėliai gulėjo atskirai, o jis pats buvo suvystytas į šilką, papuoštas ir paguldytas į lopšį. Laumės jį supo ir dainuodamos kartojo, kad mažylis užmirštas netyčia.
Apie tai išgirdo turtinga kaimynė. Kitą dieną ji irgi išėjo grėbti šieno, o kylant debesims grįžo namo. Tačiau savo kūdikį pievoje paliko tyčia.
Vėliau nubėgusi jo pasiimti, moteris rado laumes prie negyvo vaiko. Jos buvo jį nužudžiusios, paguldžiusios ant suolo ir dabar supdamos apdainavo ne užmirštą, o sąmoningai paliktą kūdikį.
Ką pastebėti skaitant
Siužetas skiria netyčinį užmiršimą per sunkų darbą nuo sąmoningo palikimo, mėginant gauti dovanų. Žiauri antrosios šeimos baigtis priklauso šiam užrašytam folkloro variantui; tai nėra vaiko kaltės ar pelnytos bausmės teiginys.
Papasakojo Kazimiera Rocienė Girvainių kaime, Laumėnų apylinkėje; užrašė N. Vėlius 1958 m. LTR 3148(342).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 537, p. 545: „Laumės ir kūdikis“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.