- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- laumės pirtyje, karštas vanduo, vantos
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Viena moteris žinojo, kad į jų pirtį kartais ateina laumės praustis. Ji jų nevaikė ir nebaugino. Priešingai - kai iškūrendavo pirtį, palikdavo karšto vandens, vantų ir švaros.
Laumės suprato, kad tai daroma joms. Nuo tada moteris pirtyje rasdavo paliktų dovanų: tai drobės stuomenį, tai rankoves, tai rankšluostį. Darbas buvo toks dailus, kad žmogaus rankai sunku prilygti.
Moteris praturtėjo ne triukšmu ir gudravimu, o pagarbiu sugyvenimu su tomis, kurios ateina naktį ir priklauso kitai tvarkai.
Interpretacija: ką reiškia laumių dovanos?
Sakmė kalba apie pagarbą ribinėms būtybėms. Laumės gali būti pavojingos, bet šioje istorijoje jos atsiliepia į žmogaus taktiškumą.
Pirtis yra svarbi riba: joje susitinka vanduo, ugnis, kūnas, švara ir gimimo ar gydymo papročiai. Todėl pirtis natūraliai tampa vieta, kur gali pasirodyti laumės.
Dovanos - drobė, rankovės, rankšluostis - rodo laumių ryšį su audimu ir moterų darbu. Tai ne abstraktus turtas, o kruopščios rankų kultūros ženklas.
Istorija, variantai ir užrašymas
Laumės yra vienos dažniausiai minimų Lietuvių mitologinių sakmių būtybių. Pabrėžiama, kad laumės sakmėse dažnai pasirodo žmogaus kasdienėje aplinkoje ir dirba moteriškus darbus.
Šis siužetas priklauso sakmėms, kuriose žmogus, nepažeisdamas ribos, gauna dovaną. Kituose variantuose per didelis smalsumas ar godumas dovanas nutraukia.
Sakmė nuo pasakos skiriasi tuo, kad pasakojama kaip tikras, paliudijamas įvykis (su konkrečiu žmogumi, vieta, laiku); ši priklauso mitologinėms sakmėms. Laumes kaip chtoniškas, su audimu, verpimu, skalbimu ir vandeniu susijusias būtybes išsamiai tyrė Norbertas Vėlius („Mitinės Lietuvių sakmių būtybės“, 1977; „Chtoniškasis Lietuvių mitologijos pasaulis“, 1987). Lietuvių mitologinės sakmės klasifikuotos Bronislavos Kerbelytės kataloge (Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas, t. 3, 2002), o būtent šis motyvas davė pavadinimą pamatinei antologijai „Laumių dovanos: Lietuvių mitologinės sakmės“ (Vilnius, 1979).
Pirtis, audimas ir laumės
Pirtis ir audiniai pasakojime sudaro vientisą kultūrinį lauką. Vanduo ir karštis valo kūną, o audinys aprengia ir saugo.
Laumės dovanoja ne pinigus, o tai, kas įsilieja į namų gyvenimą. Todėl ši sakmė ypač tinka kalbėti apie senąjį svetingumą nežinomam ir nematomam svečiui.
