Giltinės liežuvis: žirklės prieš nuodingą mirties liežuvį

Prie mirštančio senuko lovos padėtos avikirpės žirklės, o tamsoje artėja balta Giltinės figūra

Žanras: Mitologinė sakmė
Motyvai: Giltinė, nuodingas liežuvis, žirklės
Šaltinių būsena: tautosakinė

Sakmė

Seniai žmonės ėmė labai mirti. Vienas senas žmogus jautė, kad ir jam artėja pabaiga. Jis pasikvietė vaikus, gimines ir kaimynus prie lovos.

Giltinės liežuvis vaizdinė interpretacija su Giltinė, nuodingas liežuvis, žirklės motyvais — Giltinės liežuvis: Giltinė, nuodingas liežuvis, žirklės motyvai perteikiami per pasakojimo vaizdą.

Jis sakė jaučiąs Giltinės nuodus širdyje. Ant savo mirties nepykstąs, nes esąs senas, bet negalįs dovanoti Giltinei, kad ši galabija jaunus žmones.

Senukas paprašė, kad jam mirus prie šono padėtų avikirpes žirkles. Giminės klausinėjo, kam jos reikalingos, ir galiausiai jis paaiškino: kai Giltinė prieis pasistiprinti ir prikiš savo nuodingą liežuvį, jis nukirps jį žirklėmis.

Taip ir buvo padaryta. Po senuko mirties baisios mirtys liovėsi, tarsi Giltinė būtų netekusi savo ginklo.

Interpretacija: ką reiškia Giltinės liežuvis?

Giltinė čia veikia ne dalgiu, o liežuviu. Mirtis ateina kaip nuodas, lyžtelėjimas, nematomas prisilietimas prie žmogaus gyvybės.

Žirklės yra labai buitiškas įrankis, bet sakmėje jos tampa ginklu prieš mirtį. Tai būdinga tautosakai: kasdieniai daiktai gali trumpam įgyti antgamtinę galią.

Senukas nesiekia nemirtingumo sau. Jo gudrybė nukreipta prieš masinę mirtį, todėl pasakojimas turi bendruomeninį matmenį.

Istorija, variantai ir užrašymas

Giltinės liežuvio motyvas plačiai siejamas su Lietuvišku mirties personifikavimu. Giltinė dažnai įsivaizduojama kaip moteriška mirties būtybė, turinti nuodingą galią.

Tokie pasakojimai galėjo būti ypač paveikūs maro, ligų ir staigių mirčių patirties aplinkoje. Sakmė suteikia bendruomenei įsivaizduojamą pasipriešinimo mirties antplūdžiui formą.

Giltinė Lietuvių mitologijoje – mirties Deivė, dažnai vaizduojama kaip liesa moteris su nuodingu liežuviu; ją nagrinėjo Algirdas Julius Greimas ir Norbertas Vėlius. Mirties pergudravimo ar laikino sustabdymo motyvas tarptautinis (plg. pasakų tipą ATU 332 „Mirtis krikštatėvis“). Tai mitologinė sakmė; Lietuvių variantai klasifikuoti Bronislavos Kerbelytės kataloge (Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas, t. 3, 2002).

Mirtis kaip kūniška būtybė

Šioje sakmėje mirtis turi kūną, liežuvį ir net pažeidžiamą vietą. Tai leidžia žmogui bent pasakojime ją sutikti akis į akį.

Dėl to sakmė nėra vien bauginanti. Ji suteikia paguodos: net prieš stipriausią ribą galima išlaikyti protą, orumą ir rūpestį kitais.

Giltinės liežuvis: dažniausi klausimai

Kaip Giltinė žudo žmones šiame pasakojime?

Ji veikia ne dalgiu, o nuodingu liežuviu. Mirtis vaizduojama kaip nuodas ar nematomas lyžtelėjimas, paliečiantis žmogaus gyvybę.

Kam senukas prašo prie jo padėti avikirpes žirkles?

Jis tikisi, kad po mirties Giltinei priartėjus galės nukirpti jos nuodingą liežuvį ir taip atimti pagrindinį jos ginklą.

Kodėl senuko sumanymas skirtas ne jam pačiam išgelbėti?

Senukas priima savo mirtį, nes jau yra senas, tačiau piktinasi, kad Giltinė pražudo jaunus žmones. Jo gudrybė skirta sustabdyti bendruomenę apėmusias mirtis.

Kas pasikeičia nukirpus Giltinės liežuvį?

Po senuko mirties ir įvykdyto sumanymo baisios mirtys liaujasi, tarsi Giltinė būtų netekusi savo nuodingos galios.

Kodėl prieš Giltinę panaudojamos paprastos žirklės?

Buitinis įrankis pasakojime tampa ginklu prieš kūniškai įsivaizduotą mirtį. Kadangi Giltinė turi liežuvį ir pažeidžiamą vietą, žmogus gali ją pergudrauti.

Kokią istorinę patirtį primena masinių mirčių motyvas?

Puslapyje jis siejamas su maro, ligų ir staigių mirčių patirtimi. Senuko poelgis suteikia įsivaizduojamą pasipriešinimo mirties antplūdžiui formą.

Giltinės liežuvis