- Sritis
- Gyvenamieji pastatai
- Tipas
- Dokumentuoto namo plano studija
- Paveldo būsena
- Publikuotas istorinio namo plano palyginimas (2009)
- Kontekstas
- Stasiūnai, Utenos rajonas, Rytų Aukštaitija, pirkia, plano kaita
Kuris namas ir kuris šaltinis?
Studijos objektas – 2009 m. knygos „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“ 15 puslapyje pristatyta Stasiūnų kaimo, Utenos rajono, dvigalė pirkia. Iliustracijos antraštė sieja to paties namo planus su XIX a. viduriu ir XX a. antrąja puse. Tai namo būsenų laikotarpiai, o ne tikslūs statybos ar apmatavimo metai. Leidinio skyrių „Pirkia“ parašė Rasa Bertašiūtė.
Nuoroda prie iliustracijos veda į Kazio Šešelgio 1988 m. leidinį „Savaimingai susiklostę kaimai“; bibliografinis įrašas pateiktas 119 puslapyje. Šioje studijoje tiesiogiai tikrintas 2009 m. leidinys. Pirminio apmatavimo autorius, konkreti darbų data ir dabartinis namo adresas iš tikrinto puslapio nenustatyti.
Pirmiausia palyginkite kontūrą
Atverkite šaltinio 15 puslapį ir susiraskite Stasiūnų iliustraciją dešinėje, žemiau Šnieriškių pirkios. Ji pateikta kaip kelių brėžinių seka. Pradėkite nuo išorinio kontūro: kuri linija uždaro visą pastatą, o kuri žymi tik dalį jo vidaus? Atskirai pasižymėkite prie kontūro prijungtas erdves. Toks skaitymas neleidžia kiekvieno papildomo kambario palaikyti namo priestatu.
Tada uždenkite baldų ir įrangos ženklus. Palyginkite tik pagrindinių sienų padėtį. Šis paprastas pratimas padeda atsieti pastato tūrį nuo jo naudojimo: vienos patalpos padalijimas ir naujo korpuso prijungimas yra skirtingi pokyčiai, nors abiem atvejais plane gali padaugėti atskirų erdvių.
Įėjimai ir pertvaros: antrasis skaitymas
Antru žingsniu sekite durų angas. Nubrėžkite savo eskize kelią nuo lauko iki toliausios pasiekiamos patalpos. Ar į ją patenkama tiesiogiai, ar pereinant kitą erdvę? Durų ženklas padeda atsakyti į judėjimo klausimą, tačiau pats savaime nepasako, kam kambarys priklausė arba kiek žmonių jame gyveno.
Trečiu žingsniu apžiūrėkite vidines atitvaras ir įrangos žymėjimą. Nekeiskite neaiškaus simbolio spėjamu baldu. Jei legenda jo nepaaiškina, pasižymėkite „neidentifikuota“. Lyginimo tikslas – pastebėti, kokio patalpų tarpusavio ryšio reikėjo skirtingose namo būsenose, o ne kiekvieną liniją paversti tikslia šeimos gyvenimo istorija.
Kaip skaityti mūsų schemą
Schemos 1 žymi kontūro, 2 – įėjimo ir judėjimo, 3 – vidinių atitvarų skaitymą. Tai trys to paties skaitymo uždaviniai, ne trys istorinės namo stadijos. Stačiakampiai ir punktyrai parinkti mokymosi pratimui; jų skaičius, dydis bei padėtis neatkuria Stasiūnų namo patalpų.
Iliustracija yra Lietuva.love sukurta aiškinamoji rekonstrukcija, nesekanti publikuoto brėžinio linijų. Joje nėra mastelio, pasaulio šalių, sienų storio ar konstrukcinių mazgų. Autentiškam planui skaityti naudojama nuoroda į šaltinį, o schema padeda pasiruošti jo analizei. Jos negalima naudoti pastato matavimams ar restauravimo darbams.
Ką parodo šis palyginimas?
Stasiūnų atvejis leidžia namą suvokti kaip kintantį gyvenamąjį daiktą. „Tradicinis“ apibūdina statybos bei gyvenimo kultūrą, bet nepaverčia visų jos pavyzdžių vienalaikiais. Rašant mokyklinį ar pažintinį darbą, prie kiekvieno pastebėjimo verta nurodyti, kurioje šaltinio iliustracijoje jis matomas, ir atskirti tai nuo savo aiškinimo.
Šis puslapis nepriskiria konkrečių kambarių seklyčiai, miegamajam ar virtuvei, kai to nepatvirtina pasirinkto brėžinio legenda. Bendrus terminus paaiškina atskiri pirkios, priemenės ir dvigalės pirkios įrašai. Toks perėjimas nuo bendro termino prie vieno dokumentuoto pavyzdžio saugo nuo klaidingos minties, kad visi Aukštaitijos namai turėjo vienodą planą.
