Lietuvių tradicinė architektūra

Priemenė: lietuvių tradicinė architektūra

Priemenė yra tradicinio namo patalpa prie lauko durų, jungianti kiemą su gyvenamosiomis erdvėmis. Ji buvo pereinamoji, ūkiška ir kintanti zona, iš kurios išaugo virtuvės, kamaros, prieangiai ir vidurinės namo dalys.

Sritis

Gyvenamojo namo erdvės

Tipas

Pereinamoji tradicinio namo patalpa

Paveldo būsena

gerai paliudyta

Kontekstas

Priemenė, prieangis, namelis, pirkia, troba, kamara, virtuvė, lauko durys, perėjimas tarp kiemo ir namo

Vardai ir variantai

Prieangis, Priebutis, Priesienis, Namelis, Nameliukas

Priemenės tipai ir dalys

Pirkios priemenė: Vidurinė ar prieanginė pirkios dalis, jungianti šeimyninę patalpą, kamarą ir lauką.

Trobos priemenė: Žemaitiškoje troboje priemenė galėjo būti dalijama į gerąją ir prastąją, prie kamino zonos.

Priemenė su kamara: Variantas, kai priemenės dalis atitveriama maistui, drabužiams ar daiktams laikyti.

Kas yra priemenė?

Priemenė yra patalpa prie lauko durų. Ji nėra nei visiškai laukas, nei pagrindinė gyvenamoji erdvė. Dėl to priemenė tradiciniame name atliko daug pereinamųjų funkcijų: čia patekdavo į namą, pasidėdavo daiktus, laikydavo malkas, kartais dirbdavo ar ruošdavo maistą.

Senuose aprašuose priemenė gali turėti skirtingus vietinius pavadinimus. Kai kur ji vadinta nameliu, nameliuku, priebučiu ar priesieniu.

Pirkios plane

Ankstyvoje viengalėje pirkioje priemenė buvo viena iš dviejų svarbiausių dalių. Ji saugojo šildomą patalpą nuo tiesioginio šalčio, jungė lauką su krosnies erdve ir buvo ūkiškų daiktų vieta.

Dvigalėje pirkioje priemenė dažnai tapo vidurine dalimi. Prie jos galėjo būti kamara, virtuvė ar papildomos mažos patalpos. Taip priemenė virto namo plano mazgu.

Troboje ir regionuose

Žemaitiškoje troboje priemenės ryšys su kaminu buvo ypač svarbus. Kaminas ar virenė galėjo dalyti vidurinę namo zoną į gerąją ir prastąją priemenę, o iš jų buvo patenkama į skirtingas trobos dalis.

Dzūkijoje ir Suvalkijoje priemenė turėjo ir praktinių, kartais net ūkiškų funkcijų. XX a. pradžioje dalis priemenių buvo pertvarkoma į virtuvę, kamarą ar labiau gyvenamą patalpą.

Daiktai ir kasdienybė

Priemenėje galėjo stovėti kopėčios, kubilai, piesta, skrynios, girnos, malkos, indai ar darbo įrankiai. Tai buvo daiktų cirkuliacijos vieta: viskas, kas ne visai tiko švariai pirkiai, bet turėjo būti po ranka.

Dėl šios funkcijos priemenė dažnai atrodo mažiau reprezentacinė negu seklyčia, bet architektūriškai ji labai svarbi. Be jos namas prarastų perėjimo, šilumos saugojimo ir vidaus planavimo logiką.

Priemenė ir prieangis

Priemenė yra vidaus patalpa, o prieangis ar gonkelės dažniausiai yra prie pastato išorės prijungtas elementas. Vis dėlto jų funkcijos artimos: abi zonos saugo įėjimą, valdo perėjimą ir suteikia vietos trumpam sustojimui.

Vėlesnėse sodybose, atsiradus įstiklintoms gonkelėms, dalis priemenės funkcijų persikėlė į prieangį, bet tradicinio namo plane priemenė išliko svarbi.

Priemenės ženklai ir raktažodžiai

Šie terminai padeda skaityti priemenę kaip Lietuvos sodybos, medinės statybos, regioninės formos ir kasdienės buities paveldo dalį.

priemenėdurysperėjimaskamaravirtuvėmalkosgirnoskubiliukai

Priemenės šaltiniai