- Sritis
- Kaimai ir gyvenvietės
- Tipas
- Senoji kaimo gyvenvietės forma ir terminas
- Paveldo būsena
- gerai paliudyta
- Kontekstas
- Sodžius, soda, kaimas, laukininkų gyvenvietė, iki Valakų reformos, netaisyklinga gyvenvietė, Aukštaitija
Soda, Senasis kaimas, Laukininkų gyvenvietė
Sodžiaus tipai ir dalys
Istorinis sodžius: Senoji netaisyklinga gyvenvietė, siejama su laukininkų bendruomene.
Sodžius kaip bendrinis kaimas: Vėlesnėje vartosenoje žodis dažnai reiškia kaimą apskritai.
Kas yra sodžius?
Sodžius yra senas Lietuviškas kaimo gyvenvietės terminas. Istoriškai jis siejamas su laukininkų gyvenvietėmis, kurios nebuvo griežtai planuotos kaip vėlesni gatviniai rėžiniai kaimai.
Vėlesnėje kalboje sodžius dažnai reiškia kaimą apskritai, bet architektūros istorijoje verta išlaikyti ir senesnę reikšmę.
Iki Valakų reformos
Istorinis sodžius buvo netaisyklinga gyvenvietė, kur sodybos dėstytos ne pagal vieną reformos liniją. Tokia forma kilo iš lauko bendruomenės, šeimų sklaidos ir vietos žemėvaldos.
Valakų reformos metu daug sodžių perplanuota į gatvinius rėžinius kaimus, ypač Aukštaitijoje. Sodžius (soda) – spėjamas Lietuvos kaimo gyvenviečių tipas, gyvavęs XII–XVI a.; jis susidarė iš suirusios viešės gyvenvietės, kai maždaug iki XII a. šeimos išsisklaidė vadinamaisiais sėdėjimais, iš kurių vieni davė pradžią viensėdžiams, o kiti, padaugėjus sodybų, virto sodžiais.
Sodžius kaip kultūrinis vaizdinys
Žodis sodžius Lietuvių kultūroje turi platesnį emocinį krūvį: jis reiškia kaimo bendruomenę, laukus, sodybas, papročius ir kasdienį gyvenimą.
Todėl sodžius yra ir architektūros terminas, ir kultūrinė atminties kategorija.
Kaip jį skaityti svetainėje
Šiame architektūros hube sodžius padeda susieti istorines gyvenviečių formas su konkrečiais tipais: padrikuoju, kupetiniu, gatviniu ir rėžiniu kaimu.
Tai nėra papildomas sinonimas be turinio. Jis padeda suprasti, kaip Lietuviškas kaimas keitėsi per reformas ir kalbą.
