Ūkiniai pastatai
Maisto saugojimo požeminė arba pusiau požeminė erdvė
gerai paliudyta
Rūsys, kelderis, kelneris, kelnorius, žeminė saugykla, bulvės, daržovės, akmenys, rąstai, žemės danga
Kelderis, Kelneris, Kelnorius, Žeminis rūsys
Rūsio tipai ir dalys
Žeminis rūsys: Paprasčiausia įgilinta saugykla su sutvirtintomis sienomis ir žeme dengtu viršumi.
Akmeninis rūsys: Tvirtesnė konstrukcija iš lauko akmenų, skirta ilgesniam naudojimui.
Kelderis: Mažosios Lietuvos pusiau įgilinto rūsio pavadinimas.
Kas yra rūsys?
Rūsys yra vėsi maisto saugykla, įrengta po žeme arba pusiau po žeme. Jo paskirtis buvo išlaikyti bulves, daržoves, pieno produktus, mėsą ar kitus maisto produktus žemesnėje ir pastovesnėje temperatūroje.
Rūsys priklauso ne fasado, o mikroklimato architektūrai. Jame svarbiausia ne matomas grožis, bet vėsa, drėgmės kontrolė, apsauga nuo šalčio ir graužikų.
Konstrukcijos
Paprasčiausias rūsys galėjo būti gili žemės duobė su medžiu sutvirtintomis sienomis ir žeme dengtu viršumi. Tvirtesni rūsiai statyti iš akmenų, rąstų, molio ar plytų.
Virš rūsio dažnai būdavo žemės sluoksnis, kuris veikė kaip izoliacija. Durys, prieangis ar šlaitas turėjo saugoti nuo vandens patekimo.
Regioniniai pavadinimai
Mažojoje Lietuvoje vartoti pavadinimai kelderis, kelneris ar kelnorius. Šie žodžiai rodo vietos kalbos ir kaimyninių kultūrų įtaką.
Užnemunėje žinomi pusiau požeminiai, palapinės pavidalo rūsiai su prieangiais. Tokie skirtumai rodo, kad net paprasta saugykla turėjo regioninių formų.
Vieta sodyboje
Rūsys turėjo būti patogus, bet apsaugotas nuo stovinčio vandens. Jį įrengdavo ten, kur gruntas ir reljefas leido išlaikyti sausumą.
Jis papildė kamarą ir klėtį: kamara tiko dažniau naudojamiems daiktams, klėtis - grūdams ir kraičiui, rūsys - vėsiam maisto saugojimui.