Lietuvių tradicinė architektūra

Akmeniniai pamatai ir lauko akmuo

Akmeniniai pamatai ir lauko akmuo saugojo medinius pastatus nuo drėgmės ir suteikė tvirtesnį pagrindą. Senesniuose pastatuose akmenys galėjo būti tik kampuose, vėliau plito ištisiniai juostiniai pamatai ir kalkių skiedinio mūras.

Sritis
Statybos būdai ir konstrukcijos
Tipas
Pamatų, mūro ir drėgmės apsaugos medžiaga
Paveldo būsena
gerai paliudyta
Kontekstas
Lauko akmuo, laukakmenis, akmeniniai pamatai, juostinis pamatas, pamatinis vainikas, kalkių-smėlio skiedinys, beržo tošis
Vardai ir variantai

Lauko akmuo, Laukakmenis, Akmenų pamatas, Juostinis pamatas

Akmeninių pamatų ir lauko akmens tipai ir dalys

Kampiniai akmenys: Senesnis sprendimas, kai rentinys remiamas tik kampuose ar svarbiausiose vietose.

Juostinis akmenų pamatas: Ištisinis pamatas po sienomis, plačiau plitęs vėlesnėje kaimo statyboje.

Lauko akmenų mūras: Akmenų konstrukcija su arba be rišamojo skiedinio.

Kodėl pamatams reikėjo akmens?

Medinis pastatas ilgiausiai gyvena tada, kai jo apatinis vainikas nekontaktuoja su nuolatine drėgme. Lauko akmenys pakelia rąstą nuo žemės ir suteikia tvirtesnį pagrindą.

Todėl akmeniniai pamatai yra ne tik konstrukcija, bet ir medinio paveldo išlikimo sąlyga.

Nuo kampinių akmenų iki juostinių pamatų

Senesniuose pastatuose akmenys kartais dėti tik kampuose ar po svarbiausiais atramos taškais. Tarpai galėjo būti užpilti žeme ir apiplūkti moliu. Iš archeologinių tyrinėjimų spėjama, kad Lietuvoje jau XIII a. namai statyti su pamatais: po kampais (kartais ir po visa siena) dėtos storos ąžuolinės kaladės bei didesni netašyti akmenys, o mediniams kaimo pastatams naudoti ir stulpiniai pamatai iš apdegintų, dervuotų tašų, įkasamų iki 1,4 m gylio, po stulpais pakišant plokščius akmenis atramos plotui padidinti.

Lauko akmens pamatas po rąstine siena saugojo medį nuo drėgmės.
Lauko akmens pamatas po rąstine siena saugojo medį nuo drėgmės.

Vėliau plito ištisiniai juostiniai pamatai. Iš pradžių akmenys galėjo būti kraunami be rišamosios medžiagos, vėliau naudotas kalkių-smėlio skiedinys.

Drėgmės izoliacija

Po apatiniu sienoju kai kur klota beržo tošis ar kitos drėgmę stabdančios medžiagos. Tai rodo, kad tradiciniai meistrai gerai suprato vandens keliamą pavojų.

Šiandien restauruojant svarbu nepridaryti žalos neapgalvotu betonu ar uždaru cementiniu remontu, kuris gali sulaikyti drėgmę prie medienos.

Lauko akmuo kraštovaizdyje

Lauko akmuo naudotas ne tik pamatams, bet ir tvoroms, šuliniams, rūsio sienoms, kelių kraštams, kai kuriems ūkiniams pastatams. Pamatams ir atraminėms sienoms mūryti tikdavo 20–40 kg masės skaldyti akmenys, o smulkesni rieduliai (Gamtoje nugludinti didesni kaip 15 cm skersmens) – akmenų mūrui, akmenbetoniui ir grindiniams.

Todėl akmuo yra kaimo kraštovaizdžio medžiaga, ne vien techninis pagrindas po namu.

Akmeninių pamatų ir lauko akmens šaltiniai