Lietuvių tradicinė architektūra

Gonkelės, prieangiai ir verandos: lietuvių tradicinė architektūra

Gonkelės, prieangiai ir verandos saugojo įėjimą, puošė fasadą ir kūrė pereinamąją erdvę tarp kiemo ir namo. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje jie tapo vienais matomiausių kaimo namo modernėjimo ženklų.

Sritis

Gyvenamojo namo detalės

Tipas

Įėjimo priestatai ir pereinamosios erdvės

Paveldo būsena

gerai paliudyta

Kontekstas

Gonkelės, prieangis, veranda, priebutis, įėjimas, įstiklintas prieangis, profiliuoti stulpai, pirkia, stuba

Vardai ir variantai

Gonkos, Prieangis, Priebutis, Priesienis, Veranda

Gonkelių, prieangių ir verandų tipai ir dalys

Atviras prieangis: Prie durų įrengta stogeliu dengta erdvė su stulpais, sauganti nuo kritulių.

Įstiklintos gonkelės: XX a. pradžioje paplitęs uždaresnis prieangis, dažnai puošiantis pagrindinį fasadą.

Veranda: Didesnė, poilsiui ir šviesai skirta įėjimo ar šoninė priestatinė erdvė.

Kas yra gonkelės ir prieangis?

Prieangis yra priestatas prie lauko durų, saugantis įėjimą nuo lietaus, sniego, vėjo ir saulės. Gonkelės arba gonkos yra vienas iš šio elemento pavadinimų, ypač vartojamas kaimo architektūros aprašymuose.

Prieangis yra ribinė erdvė: dar ne namo vidus, bet jau ne atviras kiemas. Čia galima nusiauti, palaukti, pasisveikinti, pastatyti kibirą, pasislėpti nuo lietaus ar trumpam prisėsti.

Istorinė raida

Valstiečių sodybose prieangiai plačiau paplito XIX a. antroje pusėje. Iki tol įėjimą dažniau saugojo paprastesnis stogelis, platesnė pastogė arba pati priemenės padėtis.

XX a. pradžioje ir tarpukariu paplito uždaresnės, įstiklintos gonkelės. Jos keitė namo fasadą, suteikė daugiau šviesos ir tapo matomu kaimo namo modernėjimo ženklu.

Forma ir puošyba

Atvirą prieangį laikė mediniai stulpai, kartais profiliuoti ar pjaustinėti. Stogelis galėjo būti vienšlaitis arba dvišlaitis, priderintas prie pagrindinio namo stogo.

Įstiklintos gonkelės turėjo mažų rėmų langelius, duris, kartais dekoruotus apvadus. Jos derėjo su langinėmis, karnizais, vėjalentėmis ir gėlių darželiu prie fasado.

Funkcija ir kasdienybė

Prieangis saugojo ne tik žmogų, bet ir duris, slenkstį, priemenę. Jis mažino purvo, sniego ir šalčio patekimą į namą, todėl turėjo praktinę šilumos ir tvarkos funkciją.

Kartu prieangis buvo socialinė vieta. Prie jo prasidėdavo svečio priėmimas, čia matėsi šeimininkų rūpestis namo išvaizda, čia susitikdavo kiemo ir vidaus ritmas.

Kaip atpažinti regioninę formą

Pirkiose gonkelės dažnai tapo puošniu pagrindinio fasado akcentu. Stubose prieangis derėjo su tvarkinga fasado simetrija. Žemaitijoje prieangiai galėjo būti santūresni, bet vis tiek svarbūs įėjimo kompozicijai.

Vertinant seną namą reikia žiūrėti, ar prieangis yra pirminis, vėlesnis, ar perstatytas. Įstiklintos verandos dažnai priklauso vėlesniam sluoksniui, bet ir jis gali būti vertingas.

Gonkelių, prieangių ir verandų ženklai ir raktažodžiai

Šie terminai padeda skaityti gonkeles, prieangius ir verandas kaip Lietuvos sodybos, medinės statybos, regioninės formos ir kasdienės buities paveldo dalį.

gonkelėsprieangisverandaįėjimasprofiliuoti stulpaiįstiklinimasfasadasdarželis

Gonkelių, prieangių ir verandų šaltiniai