Čiulba ulba karvelėlis žodžiai

Šiame puslapyje
Čiulba ulba karvelėlis Lakiodamas, Verkia manįs tėvulis Ieškoda(mas). Oi, aš eisiu čystam lauke Pavaikščiotie, Savo mielo sūnelio Paieško(tie). Stovi palši jauteliai Ir žagrelė,- Mano mielo sūnelio Ir tį nėra. Čiulba ulba karvelėlis Lakiodamas, Verkia manįs motulė Ieškodama. Oi, aš eisiu lygioj lankoj Pavaikščiotie, Savo mielo sūnelio Paieškotie. Stovi plieno dalgelė Ir aslelė- Mano mielo sūnelio Ir tį nėra. Čiulba ulba karvelėlis Lakiodamas, Verkia manįs seselė Ieškodama. Oi, aš eisiu stonelėj Pavaikščiotie, Savo mielo brolelio Paieškotie. Stovi šyvas žirgelis Ir balnelis --- Mano mielo brolelio Ir tį nėra. Čiulba ulba karvelėlis Lakiodamas, Verkia manį mergužėlė Ieškodama. Oi, aš eisiu Vilniaus mieste Pavaikščiotie, Savo mielo bernelio Paieškotie. Radau savo bernužėlį Žaunierėliu. Visi gražiai parėdyti --- Jis gražiausias. Visų aukštos kaškietėlės --- Jo aukščiausios. Už tos aukštos kaškietėlės Gromatėlė. Toj margojoj gromatėlėj Parašyta, Kad man jaunai mergužėlai Šliūban stotie.

Prasmė

Šią dainą galima suprasti kaip rekrūto baladę apie šeimos ieškomą sūnų, atrastą kareiviu. Per visą dainą lakiodamas čiulba karvelėlis, o tėvelis, motulė, seselė ir mergužėlė verkdami ieško savo mielo. Karvelis čia yra ilgesio ir žinios paukštis, jungiantis atskirus posmus.

Tėvas ieško sūnaus lauke prie jaučių ir žagrės, motina lankoje prie dalgio, sesuo stonelėje prie žirgo, bet jo niekur nėra: lieka tik darbo įrankiai ir gyvuliai be šeimininko. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip kasdienio gyvenimo tuštumą, likusią išėjus sūnui.

Tik mergužėlė, nuvykusi į Vilniaus miestą, randa savo bernelį žalnieriumi. Jis gražiausias iš visų, su aukščiausia kaškiete, už kurios užkišta gromatėlė. Toje gromatėlėje parašyta, kad jaunai mergužėlei reikia stoti į šliūbą. Šią pabaigą galima suprasti kaip kario ir mylimosios susitikimą, peraugantį į vedybas. Tai viena galima prasmė, tačiau išsiskyrimo, paieškos ir meilės motyvas dainoje aiškus.

Simboliai

Karvelėlis
Lakiodamas čiulbantis karvelis, lydintis ieškojimo posmus. Jis yra ilgesio ir žinios paukštis.
Jaučiai, žagrė, dalgė, žirgas
Darbo įrankiai ir gyvuliai, likę be šeimininko. Jie žymi gyvenimo tuštumą išėjus sūnui.
Žalnierius ir kaškietė
Kareivis su aukšta kepure, kuriuo tampa bernelis. Jie žymi karo tarnybą, į kurią jis paimtas.
Gromatėlė ir šliūbas
Už kepurės užkišta laiškas, kviečiantis į vedybas. Jie užbaigia dainą meilės ir santuokos ženklu.

Istorija

„Čiulba ulba karvelėlis“ priklauso karinėms istorinėms dainoms – rekrūtystės baladei apie šeimos ieškomą ir kareiviu (žalnieriumi) atrastą sūnų. Daina sudėliota kaip pasikartojanti grandinė: kiekvieną kartą lakiodamas čiulba ir ulba karvelėlis, paskui verkdamas ieško tėvulis, motulė, seselė ir galiausiai mergužėlė; karvelis čia yra ilgesio ir žinios paukštis, jungiantis atskirus posmus.

Konkretaus užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Tėvas randa tik jaučius ir žagrę, motina – dalgį, sesuo – žirgą be šeimininko; lieka darbo įrankiai ir gyvuliai be sūnaus. Tik mergužėlė Vilniaus mieste randa bernelį žalnierių su aukšta kaškiete (kepure), už kurios užkišta gromatėlė (laiškas), kviečianti ją stoti į šliūbą – išsiskyrimo, paieškos ir meilės motyvai čia susilieja su karo tarnybos tema.