Ei toli toli, labai toli žodžiai
Ei toli toli --- labai toli
Penki broleliai šieną pjovė
Penki broleliai šieną pjovė
O aš seselė vienturtėlė
Nešiau broleliams pusrytėlius
Vienoj rankelėj pusrytėliai
Antroj rankelėj abrūsėlis
O ir sutikau lenkų ponus
Nelabai puikius bajorėlius
Atėmė mano pusrytėlius
Iš baltų rankų abrūsėlį
Susėdo ponai pietų valgyt
Padavė manį žirgus laikyt
Ne tiek pailsau laikydama
Kiek aš pailsau beverdama
Aš tuos žirgelius paleidusi
Pas brolužėlius nubėgusi
Ei broliai broliai, broliai mano
Meskit dalgužius į šalalę
Meskit dalgužius į šalalę
Imkit kardužius į rankęlę
Vykit ponaičius, lenkų ponus
Nelabai puikius bajorėlius
Ei toli toli, labai toli: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip dainą apie sesers patirtą skriaudą ir raginimą priešintis. Pradžioje toli penki broleliai pjauna šieną, o vienturtė seselė neša jiems pusrytėlius: vienoje rankoje pusryčiai, kitoje abrūsėlis, rankšluostis. Šis vaizdas piešia darnų šeimos darbą.
Kelyje sesuo sutinka lenkų ponus, nelabai puikius bajorėlius, kurie atima pusryčius ir abrūsą, o ją verčia laikyti žirgus, kol patys valgo. Ji prisipažįsta pavargusi ne tiek laikydama, kiek iš apmaudo. Šiuos veiksmus galima interpretuoti kaip ponų savivalę ir paprastos merginos pažeminimą.
Paleidusi žirgus, sesuo bėga pas brolelius ir ragina mesti dalgius, imti kardus ir vytis lenkų ponus. Šį raginimą galima suprasti kaip pasipriešinimo, net ginkluoto, motyvą prieš skriaudžiančius ponus. Tai viena galima prasmė, tačiau skriaudos ir pasipriešinimo motyvas dainoje aiškus.
Ei toli toli, labai toli: simboliai ir posakiai
- Penki broleliai
- Šieną pjaunantys broliai, kuriems sesuo neša pusryčius. Jie žymi šeimą ir bendrą darbą.
- Pusrytėliai ir abrūsėlis
- Sesers nešami pusryčiai ir rankšluostis, kuriuos atima ponai. Jų atėmimas yra skriaudos pradžia.
- Lenkų ponai
- Savavaliaujantys bajorai, žeminantys seserį. Jie žymi engėjus, prieš kuriuos kyla pasipriešinimas.
- Dalgiai ir kardai
- Dalgių metimas ir kardų ėmimas. Jie žymi perėjimą nuo taikaus darbo prie ginkluoto pasipriešinimo.
Ei toli toli, labai toli: dainos istorija
„Ei toli toli, labai toli“ priklauso karinėms istorinėms dainoms, kuriose paprastas kaimo žmogus susiduria su ponų ar svetimos kariaunos savivale. Daina sukurta ant darbo vaizdo: penki broleliai pjauna šieną, o vienturtė seselė neša jiems pusryčius, todėl pradinis paveikslas atrodo darnus, kol kelyje įsiterpia skriaudėjai. „Lenkų ponų“ ir „bajorėlių“ vardijimas rodo socialinę ir tautinę įtampą, būdingą šio žanro dainoms.
Skriaudos ir pasipriešinimo posūkis – sesers raginimas mesti dalgius ir imti kardus – sutelkia visą dainą į kvietimą priešintis engėjams. Tiksli šios versijos užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; panašių dainų apie skriaudžiamą seserį ir keršijančius brolius esama įvairiuose Lietuvos kraštuose.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- D. Krištopaitė. Lietuvių karinės-istorinės dainos, Vilnius 1956
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Ei toli toli, labai toli: šaltiniai
Ei toli toli, labai toli: dažniausiai užduodami klausimai
Ei toli toli, labai toli: kokia tai daina?
Tai karinė istorinė daina apie skriaudžiamą seserį ir brolių pasipriešinimą ponams, įaudusi darbo (šienapjūtės) vaizdą.
Kas yra „abrūsėlis“?
Tai rankšluostis (drobulė), kuriuo pridengiami nešami pusryčiai. Jo atėmimas dainoje žymi skriaudos pradžią.
Kodėl ponai vadinami „lenkų ponais“ ir „bajorėliais“?
Tai engėjų įvardijimas, rodantis socialinę ir tautinę įtampą tarp kaimo žmonių ir bajorų – būdingas karinių istorinių dainų bruožas.
Ką reiškia raginimas mesti dalgius ir imti kardus?
Tai perėjimas nuo taikaus darbo prie ginkluoto pasipriešinimo. Sesuo ragina brolelius keršyti už patirtą skriaudą.