Du šimteliai jojo žodžiai
Du šimteliai jojo
Ir numandravojo,
Tiktai vienas bernelis
Tai nuliūdęs jojo. /2×2
Tai nuliūdęs jojo,
Dūmelį dūmojo
Ar aš rasiu tėvelį,
Senų motinėlį, /2×2
Ar rasiu tėvelį,
Senų motinėlį,
Ar aš rasiu mergelės
Rūtų vainikėlį? /2×2
Jei nerasiu tėvo-
Mišias užpirkdysiu,
Jei nerasiu mergelės-
Galvelį guldysiu. /2×2
Du šimteliai jojo
Ir numandravojo,
Tiktai vienas bernelis
Tai nuliūdės jojo. /2×2
Tai nuliūdęs jojo,
Prie dvaro sustojo:
-Labas rytas, uošveli,
Kur jauna mergelė? /2×2
-Oi žente ženteli,
Ženteli sūneli,
Du šimteliai buvo-
Nei už vieno nėjo,
O šį rudenėlį
Jauna ištekėjo
Grąžinsiu žirgelę
In sunkių vainelį,
Guldysiu galvelį
Po švaitriu šoblali. /2×2
-Oi žente ženteli,
Ženteli sūneli,
Negrųžink žirgelio
Ant sunkios vainelės,
Neguldyk galvelės
Po švaitriu šoblali.
Du šimteliai jojo: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip kario dainą apie grįžimą ir prarastą mylimąją. Pradžioje du šimteliai jojo ir mandravojo, tik vienas bernelis jojo nuliūdęs. Jo liūdesys iškart išskiria jį iš viso būrio ir nukreipia į asmeninę dramą.
Bernelis dūmoja, ar ras tėvelį, seną motinėlę ir mergelės rūtų vainikėlį. Jis net pasako: jei neras tėvo, užpirks mišias, o jei neras mergelės, guldys galvelę. Šiuos žodžius galima interpretuoti kaip kraštutinę baimę netekti ir artimųjų, ir mylimosios.
Sustojęs prie dvaro, jis sužino iš uošvio, kad mergelė šį rudenį ištekėjo. Bernelis nori grąžinti žirgelį į karą ir guldyti galvelę po aštria šoble, bet uošvis jį ramina, prašydamas to nedaryti. Šią pabaigą galima suprasti kaip nevilties ir paguodos akimirką. Tai viena galima prasmė, tačiau prarastos meilės ir kario dalios motyvas dainoje aiškus.
Du šimteliai jojo: simboliai ir posakiai
- Du šimteliai
- Du šimtai jojančių vyrų, tarp kurių vienas liūdi. Jie pabrėžia bernelio vienatvę bendrame būryje.
- Rūtų vainikėlis
- Mergelės vainikas, kurio bernelis tikisi rasti. Jis žymi mylimąją ir jos mergystę.
- Mišios ir guldoma galvelė
- Mišios mirusiam tėvui ir galvos guldymas dėl prarastos mergelės. Jie išreiškia kraštutinę netektį ir nevilties grėsmę.
- Aštri šoblė
- Aštrus kardas, po kuriuo bernelis nori guldyti galvą. Jis yra mirties troškimo ženklas, nuo kurio uošvis atkalbinėja.