Paremti Lietuva.love projektą

Aš einu keleliu žodžiai

Aš einu keleliu,
Ragu dangų rėždamas,
Barzda kelią šluodamas,
Ir sutikau diedulių pulkų.
Aš dieduliam --- labų rytų,
Man dieduliai po kepurį.

Aš einu keleliu,
Ragu dangų rėždamas,
Barzda kelią šluodamas,
Ir sutikau bobulių pulkų.
Aš bobulėm --- labų rytų,
Man bobulės --- po skarelį.

Aš einu keleliu,
Ragu dangų rėždamas,
Barzda kelią šluodamas.
Ir sutikau bernelių pulkų.
Aš berneliam --- labų rytų,
Man berneliai --- po žiedelį.

Aš einu keleliu,
Ragu dangų rėždamas,
Barzda kelią šluodamas.
Ir sutikau mergelių pulkų.
Aš mergelėm --- labų rytų,
Man mergelės --- po juostelę.

Aš einu keleliu,
Ragu dangų rėždamas,
Barzda kelią šluodamas.
Ir sutikau vilkelių pulkų.
Aš vilkeliam --- trap trap trap,
Man vilkeliai --- knap knap knap,
-Ir nebėra oželio.

Aš einu keleliu: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip humoristišką, net mitologinio atspalvio dainą su fantastišku pasakotoju. Eilutės „Ragu dangų rėždamas, barzda kelią šluodamas" piešia milžinišką, pasakišką būtybę, kuri ragu siekia dangų, o barzda šluoja kelią. Toks vaizdas gali būti suprantamas kaip mitinė ar pasakų figūra, o pati daina, tikėtina, buvo skirta linksminti.

Keliaudama ši būtybė sutinka įvairių žmonių pulkus ir su kiekvienu pasisveikina: dieduliai dovanoja po kepurę, bobulės po skarelę, berneliai po žiedelį, mergelės po juostelę. Šį dovanų vardijimą galima interpretuoti kaip žaismingą bendruomenės paveikslą, kur kiekviena grupė pažymima jai būdingu daiktu.

Dainos pabaiga pasuka į pajuokavimą: sutiktas vilkų pulkas ima ėsti, „trap trap", o pasakotojas tik bejėgiškai „knap knap", ir oželio nebelieka. Šią netikėtą atomazgą galima suprasti kaip humoristišką, gal kalendorinių žaidimų pabaigą, kur grobuonys nugali. Tai viena galima prasmė, tačiau žaismingas, kaupiamasis dainos pobūdis aiškus.

Aš einu keleliu: simboliai ir posakiai

„Ragu dangų rėždamas“
Fantastiškas vaizdas, piešiantis milžinišką ar mitinę būtybę. Jis suteikia dainai pasakišką, humoristišką pradžią.
Dovanos pagal pulkus
Kepurė, skarelė, žiedelis ir juostelė žymi skirtingas bendruomenės grupes. Jos kuria žaismingą socialinį paveikslą.
Vilkeliai
Sutiktas vilkų pulkas įneša grėsmę ir humoristišką atomazgą. Jie suėda oželį, užbaigdami dainą netikėtai.
Oželis
Dainos pabaigoje dingstantis oželis gali būti suprantamas kaip auka ar tiesiog komiškas akcentas. Jis užbaigia kaupiamąjį pasakojimą.

Aš einu keleliu: dainos istorija

„Aš einu keleliu“ priklauso humoristinėms, kaupiamosios (kumuliatyvinės) sandaros dainoms, kuriose komizmą kuria fantastiškas pasakotojas ir nuoseklus sutiktų pulkų vardijimas. Kiekvienas posmas pakartoja tą pačią pradžios formulę – „Ragu dangų rėždamas, barzda kelią šluodamas“ – ir prideda naują susitikimą: dieduliai, bobulės, berneliai, mergelės, galiausiai vilkeliai. Toks priedėlinis kartojimas su nuolat besikeičiančiomis dovanomis (kepurė, skarelė, žiedelis, juostelė) būdingas linksminamosioms ir žaidiminėms dainoms.

Tiksli šios dainos užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl ji pristatoma pagal žanro bruožus. Milžiniško, ragus ir barzdą turinčio keliautojo vaizdinys gali turėti senesnį, mitinį ar pasakišką atspalvį, o netikėta pabaiga, kai vilkų pulkas suėda oželį („trap trap“ – „knap knap“), grąžina dainą į grynai humoristinį, garsažodžiais paremtą registrą.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986

Aš einu keleliu: šaltiniai