- Vieta
- Tauragės ir Jurbarko rajonų savivaldybės
- Regionas
- Mažoji Lietuva
- Tipas
- valstybinis Gamtinis rezervatas Karšuvos girioje
- Adresas
- Lankytojų centras – Eičių k., Tauragės r.
- Koordinatės
- 55.10150, 22.37600
- Kiek skirti laiko
- 2-4 val. su pažintiniu taku ir lankytojų centru
- Geriausias metas
- pavasaris-ruduo; paukščių stebėjimui – pavasaris ir ankstyva vasara
Viešvilės rezervatas
Viešvilės rezervatas: griežtai saugoma sengirė ir pelkės
Viešvilės valstybinis Gamtinis rezervatas yra viena griežčiausiai saugomų Gamtos teritorijų Lietuvoje – jauniausias iš keturių šalies Gamtinių rezervatų. Jis įsteigtas 1991 m. ir saugo natūralią Viešvilės baseino su Artosios bei Gličio pelkėmis ir Karšuvos girios ekosistemą, taip pat retą augaliją ir gyvūniją. Rezervato plotas šaltiniuose pateikiamas kaip 3216 ha arba 3452 ha, dar apie 2459 ha sudaro apsauginė zona. Rezervatą administruoja Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.
Kaip ir kituose Gamtiniuose rezervatuose, čia svarbu suprasti apsaugos lygį: tai ne laisvai vaikščiojama poilsio zona, o teritorija, kurioje lankymasis ribojamas ir vyksta pažintiniu taku bei per lankytojų centrą. Būtent toks režimas leidžia išsaugoti natūralius procesus.
Kraštovaizdis: miškai, aukštapelkės ir Buveinių ežeras
Didžiąją rezervato dalį užima miškai (apie 68 %), daugiausia pušynai, o vakarinėje dalyje – eglynai; pelkės, priklausomai nuo skaičiavimo būdo, sudaro nuo ~30 iki ~60 % teritorijos. Didžiausia pelkė – Artoji („Didžioji plynė“, ~1072 ha, durpių klodas iki 9,8 m). Šiaurinėje dalyje, iš 6 ha Buveinių ežerėlio, prasideda 21,4 km ilgio Viešvilės upė (15 km teka per rezervatą) – vienas natūraliausių Lietuvos upelių.
Aukštapelkių, sengirės ir natūralių vandens telkinių derinys daro Viešvilės rezervatą vertingu pavyzdžiu, kaip atrodo mažai žmogaus paveiktas Nemuno žemupio kraštovaizdis.
Reta augalija ir gyvūnija
Rezervate aptinkama apie 1016 rūšių augalų ir 1236 rūšys grybų, tarp jų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų retųjų augalų. Gyvūnijos įvairovė taip pat didelė: aptinkamos 42 rūšys žinduolių (gyvena vilkai, ūdros, saugomos lūšys) ir apie 148 rūšys paukščių.
Tarp paukščių saugomos retos rūšys, peri gervės, sutinkamas tetervinas, didžioji kuolinga. Tokia įvairovė rodo, kad rezervatas veikia kaip svarbi prieglobsčio vieta rūšims, kurioms reikia ramybės ir natūralių buveinių.
Tarptautinė reikšmė: Ramsaras ir Natura 2000
Viešvilės rezervatas yra europinės svarbos „Natura 2000“ teritorija, o nuo 1993 m. rugpjūčio 20 d. – tarptautinės svarbos šlapynė, saugoma pagal Ramsaro konvenciją (Ramsaro objektas Nr. 627). Tai reiškia, kad jo pelkių ekosistemos vertinamos ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Prie buvusios rezervato direkcijos veikia ir kurtinių veislynas, padedantis atkurti Karšuvos girioje XX a. viduryje išnykusią šių paukščių populiaciją.
Šis statusas pabrėžia, kodėl čia toks griežtas lankymo režimas: saugomos buveinės, kurios svarbios viso žemyno biologinei įvairovei.
Kaip lankyti Viešvilės rezervatą
Rezervatą lankyti reikia atsakingai ir tik leistinose vietose. Lankytojų centras įsikūręs Eičių kaime; įrengti du takai – Artosios pelkės mokomasis takas (juo einama tik su gidu) ir Viešvilės pėsčiųjų takas. Savarankiškai mokomaisiais takais lankoma rugpjūčio 1 – kovo 1 d., šviesiu paros metu.
Prieš kelionę verta susisiekti su lankytojų centru ar pasitikrinti saugomų teritorijų informaciją dėl lankymo tvarkos. Apsilankymui su taku ir centru verta skirti 2-4 valandas.
Ką pastebėti vietoje
Eidami pažintiniu taku atkreipkite dėmesį į aukštapelkės augaliją, pušynų ir pelkių ribą, vandens telkinius ir tylą – rezervatuose būtent natūralių procesų ramybė yra svarbiausia vertybė.
Pavasarį ir ankstyvą vasarą geriausiai girdėti ir stebėti paukščius. Lankantis verta nepamiršti, kad čia svarbiau ne „pamatyti viską“, o netrukdyti Gamtai.
